Kol kas tokių prietaisų užfiksuoti duomenys Lietuvoje nelaikomi teisėtais įrodymais, bet pasak specialistų, visa matančius radarus ir kameras būtų galima įrengti labai greitai.
Tada prasižengti kelyje ir likti nepastebėtam neliktų praktiškai jokių galimybių.
Gali matyti viską
Eismo radarai galėtų fiksuoti gerokai daugiau, nei greičio matuokliai. Jie sugeba įrašyti visus nutikimus kelyje pusantro kilometro spinduliu – kas lenkė per ištisinę juostą, kas sustojo neleistinoje vietoje ar važiavo prieš eismą.
Sustačius radarus kas tris kilometrus būtų galima stebėti, kur juda kiekviena transporto priemonė.
„Pažeidimus būtų galima fiksuoti ir su vaizdo kameromis. Bet tai nėra būtina – radaras kiekvienam objektui priskiria identifikacinį numerį ir neįmanoma sumaišyti, kuris automobilis padarė pažeidimą“, - aiškino sistemą pristatęs „Fima“ Sprendimų departamento direktorius Rokas Šlekys.
Neužtektų pristabdyti prieš matuoklį
Tokie radarai geriausiai tiktų siauruose keliuose, kuriais važiuoja daug automobilių ir dauguma eismo nelaimių įvyksta dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, paprastai nelaikomų rimtais – kaip „Via Baltica“, kur lenkti per ištisinę liniją laikoma norma.
Greičio viršytojus labiausiai baugina kita naujovė – sekcijiniai greičio matuokliai. Nuo jų nepavyktų pasislėpti trumpam pristabdžius prieš kamerą.
„Sekcijiniai greičio matuokliai užtikrintų greičio kontrolę didesniu atstumu. Pavyzdžiui, atkarpoje Vilnius – Vievis būtų apskaičiuotas vidutinis kiekvieno automobilio greitis, ir tie, kas per greitai nuvažiavo atstumą, būtų baudžiami“, - sakė R.Šlekys.
Nelaikomi įrodymais
Pašnekovas sutiko, kad tokie greičio matuokliai būtų reikalingiausi ne magistralėse, kur dauguma ir taip važiuoja neviršydami greičio, o rajonuose ir gyvenvietėse, kur kyla pagunda paspausti akceleratorių daugiau.
Bet jei per gyvenvietę kasdien pravažiuoja tik kelios dešimtys automobilių, sekcijinių greičio matuoklių statyti paprasčiausiai neapsimokėtų. Tačiau tai ne didžiausia problema.
Sekcijiniai greičio matuokliai jau kurį laiką naudojami užsienyje, bet Lietuvoje jie kol kas negalėtų veikti, nes, kaip ir eismą stebinčių radarų atveju, nėra teisės aktų, pagal kuriuos šių prietaisų surinkti įrodymai būtų laikomi teisėtais. Valdininkai jau kurį laiką svarsto apie intelektualių transporto stebėjimo sistemų įteisinimą, bet kol kas pagal jų surinktus duomenis baudų išrašinėti negalima.
Sveria net dvigubai daugiau
Dar viena grupė sunkiai sugaunamų pažeidėjų, tai krovinių gabenimo įmonės. Ne paslaptis, kad vežėjai kartais prikrauna gerokai daugiau krovinio, nei leidžiama pagal svorio apribojimus, o perkrauti vilkikai ardo asfaltą ir dėl jų atsiranda provėžos.
Patys didžiausi vilkikai kartu su kroviniu negali viršyti 40 tonų, bet kartais verslininkai prikrauna ir dvigubai daugiau. Liepą transporto kontrolieriai sustabdė net 88,9 tonos sveriantį sunkvežimį.
Net 15 proc. vilkikų, patikrintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos, būna perkrauti, bet per metus pasveriama tik apie 5 tūkst. sunkiasvorių transporto priemonių, taigi daugybė jų ardo asfaltą nebaudžiami.
Per svarstykles - nesustojus
Daugiau vilkikų būtų galima pasverti įdiegus automatinę svėrimo sistemą. Svorio detektoriai galėtų būti įmontuoti po asfaltu ir vilkikui nereikėtų nė stabtelėti – svarstyklės užfiksuotų važiuojančio sunkvežimio svorį.
Kaip ir kiti intelektualūs inžineriniai sprendimai, automatinis svėrimas įdiegtas dar nedaugelyje valstybių. Arčiausiai mūsų šalies automatinės vilkikų svarstyklės naudojamos Čekijoje.
Jau kuris laikas svarstoma, kaip tokią sistemą būtų galima įdiegti Lietuvos keliuose, bet R.Šlekys pripažino, kad yra nemažai būdų kontrolę aplenkti.
„Svarstyklių reikėtų pakankamai daug, kad vairuotojai nesirinktų aplinkinių kelių. Svėrimas turėtų būti neišvengiamas“, - aiškino jis.
Brangu ar ne?
Kiek visos šios sistemos galėtų kainuoti, pašnekovas negalėjo atsakyti net apytiksliai. Pasak jo, vien sekcijiniai greičio matuokliai vienoje atkarpoje galėtų atsieiti nuo kelių dešimčių tūkstančių iki milijono litų.
Didžiulė kaina taip pat yra vienas iš stabdžių eismo stebėjimo sistemų diegimui, bet R.Šlekys apeliavo į saugumą keliuose: „Avarijos kainuoja dar daugiau, ir jei sistema išgelbėtų gyvybę, kaina neatrodytų tokia didelė.“
