Pakilusi variklio temperatūra visada reiškia, kad vairuotojui teks papurtyti piniginę servise arba praleisti popietę garaže. Variklis gali kaisti dėl trūkusios žarnelės ir pro ją išbėgusio aušinimo skysčio, sugedusio termostato, neveikiančio vandens siurblio ar žymiai rimtesnių gedimų.
Portalo lrytas.lt kalbinti specialistai tvirtino, kad aušinimo sistemas vairuotojai turėjo pasitikrinti dar prieš prasidedant vasarai.
Patikrinimas – prieš karščius
„Turi būti patikrinta, kaip veikia termostatas, ties kokia temperatūra jis įsijungia, taip pat, ar įsijungia visi ventiliatoriaus greičiai. Dar turi būti pakankamai aušinimo skysčio“, - vardijo serviso „Daudrius“ savininkas Artūras Pilvelis.
Jam pritarė ir servisų tinklo „Martonas“ direktorius Rimas Lekys, bet minėjo, kad nepakenktų pasitikrinti bet kokiu metų laiku, jei aušinimo sistema tikrinta senokai.
Pašnekovas tvirtino, kad iš esmės dėl karštesnio oro automobilių varikliai nekaista labiau nei žiemą, todėl jei sistema netvarkinga, automobilio variklis gali imti kaisti ir vėsią dieną.
Pakelėje sutaisyti nepavyktų
Tačiau karštis gali būti paskutinis išbandymas susidėvėjusioms detalėms. „Jei mašina tvarkinga, kaitimas nepriklauso nuo oro. Termostatas reguliuoja, kad variklis neužkaistų“, - aiškino R.Lekys.
Į ilgesnę kelionę jis rekomendavo pasiimti aušinimo skysčio - jei kažkur sistemoje atsirastų skylė ir pro ją pradėtų lašėti skystis, po truputį papildant sistemą būtų galima grįžti namo.
Bet jei aušinimo skystis pro niekur nebėga, o variklis vis tiek kaista, tokio gedimo pakelėje susitaisyti nepavyktų.
Karštį ištraukia salono šildytuvas
Tarp automobilininkų seniai sklando patarimas, kaip patiems atsivėsinti kaistantį automobilio variklį. Sakoma, kad jei temperatūra tik šiek tiek per aukšta, reikia atsukti šildymą salonui ir nustatyti kuo aukštesnę temperatūrą ir maksimalų vėjelį. Tada variklis turėtų būti ataušintas.
Šį patarimą paminėjo ir A.Pilvelis, bet pabrėžė, kad variklio vėdinimas per šildymo sistemą yra tik trumpalaikis išsigelbėjimas. „Tai padeda tik ypatingu atveju. Šiek tiek atsivėsinus galima pavažiuoti į šalį arba nuvažiuoti iki serviso ar namų, jei jie arti“, - aiškino jis.
R.Lekys patvirtino, kad kartais toks triukas gali padėti, bet jis veikia tik nedidelei daliai senų modelių. Aišku, papuolus į bėdą verta išbandyti ir tokį „liaudišką“ būdą. „Jei šildytuvas užakęs, pilnas nešvarumų, tada tai gali padėti, bet toks metodas tikrai ne visiems modeliams tinkamas“, - sakė jis.
Kaistantis variklis nėra mažas gedimas
Tačiau dažniausiai neįmanoma nuspėti, kada variklis pradės kaisti. „Gali nusimauti žarnelė, į radiatorių papulti akmenukas. Reikia atkreipti dėmesį, jei pastovėjus po automobiliu atsiranda balutė“, - tvirtino pašnekovas.
* Automobilis turi būti tinkamai paruoštas, patikrinta, švari, užpildyta aušinimo sistema. Svarbiausia pasitikrinti, kad nebūtų nuotėkių ir aušinimo skystis nelašėtų pro jokį plyšį.
* Kelyje reikia stebėti rodykles – jei variklio temperatūros rodyklė nors truputį pasvyra į aukštesnę pusę, būtina sustoti ir pasižiūrėti, kas atsitiko.
* Jokiu būdu negalima atsukinėti aušinimo skysčio talpos dangtelio, kol variklis karštas, nes įkaitęs skystis gali purkšti fontanu ir ne tik ištepti rūbus, bet ir nudeginti.
* Jei vieną kartą variklio temperatūra šiek tiek pakilo ir lyg niekur nieko nukrito, negalima to ignoruoti – aušinimo sistema pati nepasitaiso.
* Variklio temperatūros kilimas gali reikšti labai įvairaus sudėtingumo problemas – nuo prakiurusios žarnelės iki trūkusio variklio bloko.
* Per žema įšilusio variklio temperatūra taip pat rodo gedimą.
* Normali variklio temperatūra yra 90 laipsnių, tačiau nedidelių svyravimų nereikia bijoti. Variklio temperatūra gali būti 83-95 laipsniai, bet jei ji nuvažiavus keletą kilometrų vis dar lieka per žema, variklis ima kaisti arba temperatūra ima pulsuoti, reikia ieškoti gedimo.
