Efektyvumas ir junglumas – tai du pagrindiniai prioritetai kuriant naujos kartos „Opel“ modelius. Šias pagrindines vertybes atskleidžia ir evoliucionavusi „Opel“ dizaino filosofija – „skulptūriškas meniškumas ir vokiškas tikslumas“, o kėbulo kontūruose labiau atsispindi lankstumas nei vien tik tvirtumas.
„Koncepcinis „Monza” modelis atskleidžia gryną „Opel” automobilių ateities viziją”, - sako dr. Karlas – Thomas Neumannas, „Opel” generalinis direktorius. „Jis taip pat tęsia ilgas „Opel“ tradicijas kuriant ir pristatant ateities modelius automobilių parodose.
Be to, „Opel” buvo pirmasis automobilių gamintojas pristatęs koncepcinį modelį Europoje, automobilių parodoje 1965 metais. Tai buvo viena garsiausia automobilių paroda pasaulyje“.
„Opel”, lyginant su kitais Europos automobilių gamintojais, turi giliausias tradicijas kuriant ir pristatant koncepcinius automobilius, futuristines ir inovatyvias idėjas Frankfurto automobilių parodoje. Nors „Opel“ ne kiekvienoje automobilių parodoje pristatydavo koncepcinius modelius, tačiau daugelis jų buvo reikšmingos įžvalgos numatančios ateities tendencijas.
Per penkis dešimtmečius „Opel“ pristatė itin įspūdingų koncepcijų.
Nuo eksperimento iki „Opel GT“
Pirmasis koncepcinis automobilis buvo sukurtas „Opel” motininės kompanijos GM. 1938 metais „GM Design” sukūrė „Buick Y-Job” modelį, kuris nebuvo skirtas serijinei gamybai, o atskleidė tik ateities technologijas bei dizaino idėjas.
Kuomet Europoje futuristines kėbulų idėjas demonstruodavo vien keleivinių autobusų gamintojai, „Opel“ buvo pirmasis, inovatyvias idėjas atskleidęs pristatydamas savo koncepcinį modelį: tai buvo „Experimental GT”, debiutavęs Frankfurto automobilių parodoje 1965 metais.
„Opel Experimental GT” pademonstravo tendencijas numatantį, koncepcinį, tačiau prieinamą, sportišką svajonių automobilio modelį. Šis automobilis entuziastingai buvo sutiktas žiniasklaidos atstovų bei visuomenės, o po trijų metų šis koncepcinis automobilis tapo realybė: 1968 metais „Opel GT“ buvo pirmasis koncepcinis automobilis, kurio gamyba debiutavo kaip serijinė.
Tiesiai į gatves
Visai netrukus „Opel” žengė dar žingsnį į priekį. 1969 metais automobilių gamintojas iš Riuselsheimo, tarptautinėje automobilių parodoje pristatė „Opel CD“, grynakraujį „Gran Turismo“ modelį pagamintą remiantis „Opel Diplomat“ technologijomis. Šis koncepcinis modelis ir toliau buvo vystomas bei galiausiai gaminamas, tačiau nedidelėmis apimtimis.
„Opel” koncepcinių automobilių pristatymai 1960–taisiais buvo tokie sėkmingi, jog ir kiti konkurentai Europoje pradėjo kurti bei demonstruoti savus koncepcinius modelius.
Per krizę – futuristinis modelis
Kuriant pirmuosius „Opel” koncepcinius modelius, vyravo emocionalių, elegantiškų kupė automobilių tema, tačiau naftos krizė 1973 metais pakoregavo tolimesnius kūrybos planus, nes didesnis dėmesys buvo skiriamas degalų sąnaudoms, aerodinamikai bei bendram efektyvumui, žinoma, saugai bei interjero dizainui.
Visa tai buvo galima išvysti įspūdingame, futuristiniame pleišto formos „Opel GT2” su slankiojančiomis durimis, kurio premjera tarptautinėje automobilių parodoje įvyko 1975 metais.
Salono interjeras taip pat buvo pralenkiantis laiką: sportiškos sėdynės pagamintos iš atskirų plastiko ir putplasčio komponentų, priekinę salono dalį sudarė sukeičiami moduliai su skaitmeniniu ekranu bei borto kompiuteris.
Technologijų proveržis
Toliau buvo plėtojamas „TECH 1” modelis, sukėlęs nemažą šurmulį automobilių parodoje 1981 metais. Prietaisų skydelis ir aptakus siluetas tapo įkvėpimu kuriant pirmos kartos „Omega“, kuris pasirodė po penkerių metų.
„TECH 1” tapo aerodinamikos etalonu, kurio oro pasipriešinimo koeficientas siekė 0,235. Šio modelio interjeras buvo modernus: elektroniniai bei skaitmeniniai prietaisai, elektroniniai klavišai leidžiantis kontroliuoti dauguma funkcijų, išskyrus stabdžius, akceleratorių bei sankabą.
1980 m. pradžioje, rinkodaros specialistai, dizaineriai ir inžinieriai didesnį dėmesį skyrė mažų automobilių kūrybai, leidžiančių klientams – ypač jaunimui, moterims, didesnių miestų gyventojams patogiai judėti mieste.
1983 m. tarptautinėje automobilių parodoje pasirodė koncepcinis „Opel Junior“. Jis buvo 3,41 m ilgio, tai yra 21 cm trumpesnis už pirmos kartos „Corsa“ modelį, kuris rinkoje pasirodė po metų.
Idėją atgaivino po 30 metų
Žvelgiant atgal, „Junior” gali būti laikomas dabartinio individualizavimo čempiono, žavaus miesto automobilio „Adam“ pirmtaku. „Junior“ turėjo daugybę puikių salono interjero idėjų – nuo lengvai keičiamų prietaisų iki sėdynių apmušalų, kurie transformuodavosi į miegmaišius bei įžvalgia navigacijos sistema – todėl dabartinis „Adam“ yra ir junglumo čempionas.
Paskelbus naujus automobilių oro taršos standartus Europoje (Euro 4 norma nuo 2005 metų), „Opel“ pažangios inžinerijos ir dizaino padaliniai kūrė kompaktiškus automobilius, atitinkančius šiuos reikalavimus.
Šios kūrybos rezultatas – tai mažos emisijos koncepcinis modelis „Opel G90“, pristatytas parodoje 1999 metais. Šis modelis svėrė vos 750 kg, o jo pavadinimas kalbėjo pats už save: lengvo svorio automobilio, su trijų cilindrų benzininiu varikliu bei aerodinamikos koeficientu 0,22, anglies dvideginio tarša neviršijo 90 g/km.
Dizaino bandymai
2001 m. „Opel“ su iššūkiu pristatė „pamišėlį, seksualų ir kietą“ koncepcinį modelį „Frogster“. Jis neturėjo įprasto stogo. Tai buvo stabilus, elektra valdomas, lyg roletas sulankstomas stogas. Keturių, atskirai sulankstomos sėdimų vietų „Frogster“, vairuotojas mygtuko paspaudimu galėjo paversti į sportišką automobilį ar kabrioletą.
Po dviejų metų, 2003 -jų IAA, „Opel” pristatė visai naują automobilio koncepciją – tai buvo „Insignia“. Aukštos kokybės koncepcinis „Insignia“ ne tik atsinešė naują vardą į naujos kartos „Opel“ automobilių gamybą 2008 m., tačiau jos dizainas, kuris panašus į „Monza Concept“, turėjo didelę įtaką kuriant naujus „Opel“ serijinius modelius.
Koncepcinis „Insignia“ pasižymėjo pažangiu, elegantišku dizainu, inovatyviomis technologijomis, tokiomis kaip LED žibintai ar modernus galinių durų atidarymo mechanizmas.
Erdvė ekologijai
Automobilių gamintojai visuomet ieško būdų kaip padidinti transporto priemonės efektyvumą, mažiau teršti aplinką. „Opel” pastarųjų metų koncepciniai modeliai buvo kuriami didelį dėmesį skiriant elektriniam mobilumui.
2007 metais, automobilių parodoje buvo galima išvysti „Opel Flextreme Concept” modelį – elektra varomų idėjų plėtra bei vystymas su inovatyvia „E-Flex“ konstrukcija. Pagrindinė idėja buvo ta, jog priemiesčių gyventojai į darbą, maždaug 55 km, gali nuvažiuoti visai neteršiant aplinkos, naudojant tik ličio jonų baterijos energiją.
Norint padidinti nuvažiuotą atstumą, mažas dyzelinis variklis teiktų energiją baterijai, tad nesustojant būtų galima įveikti šimtus kilometrų. Buvo tikimasi, jog „Flextreme Concept” tarša neviršys 40 g/km CO2, o degalų sąnaudos sieks vos 1,54 l/100 km (pagal Europos reglamentą ECE R101). „Flextreme Concept” priekinio vaizdo grafika atsispindėjo ir „Opel Ampera” modelyje, kuris debiutavo 2011 metais, o 2012 m. buvo išrinktas „Metų automobilis“ Europoje.
Kiek vėliau, 2011 metais „Opel“ pademonstravo koncepcinį modelį „RAK e“. Eksperimentinis automobilis su pažangia lengvo svorio kėbulo konstrukcija, sunaudoja mažai energijos, todėl toks taupus mobilumas gali būti patrauklus jauniems vairuotojams nuo 16 metų.
