Chamiškas manevras dažniausiai trunka tik akimirką ir realios žalos nepadaro, todėl nusivylę vairuotojai tik mintyje pakeiksnoja chuliganą ir važiuoja toliau, viduje augindami pyktį kitiems eismo dalyviams. O kas belieka?
Kaip įveikti penkias didžiausias vairuotojų nuodėmes? Kaip įrodyti, kad šalia ramiai riedantis vairuotojas ką tik aplenkė visą koloną automobilių kelkraščiu ir ramiausiai įsispraudė eilės priekyje?
Bjaurūs vairuotojų poelgiai įkainoti labai nedidelėmis baudomis, bet nardymas tarp mašinų arba atkaklus akių sukimas nuo kolegų, bandančių išsukti iš šalutinės gatvės erzina labiau, nei šiek tiek viršytas greitis. Specialistų manymu, kova su penkiomis didžiausiomis vairuotojų nuodėmėmis nėra beprasmiška.
„Aš skubu, nematai?“
Jie visada kur nors vėluoja. Jei papuola į spūstį, negali joje iškentėti nė kelių minučių – suka savo, kaip įprasta, prabangų visureigį per žolę, kelkraštį ir nepamiršta su keiksmais atsikirsti visiems, bandantiems paprieštarauti. Ypač daug niekur nespėjančių atsiranda po masinių renginių ar savaitgalio pajūryje, kai spūstys užkemša net magistrales.
Lietuvos kelių policijos viršininkas Gintaras Aliksandravičius užtikrino, kad nėra taip sunku pasiekti, jog kelių chuliganai sulauktų atpildo. „Galima fotografuoti, filmuoti ir siųsti policijai vaizdinius įrodymus“, - siūlė jis ir užtikrino, kad pareigūnai pradėjo ne vieną tyrimą pagal žmonių atsiųstus ar tiesiog internete aptiktus filmukus.
Žinoma, skubantieji visada randa pasiteisinimų – tai kartu vežasi močiutę ir zirziančius vaikus, tai vėluoja į šeimos šventę ar baigiasi degalai. Bet G. Aliksandravičius pabrėžė, kad vaikai automobilyje nėra joks pasiteisinimas. „Būtino reikalingumo principas egzistuoja, jei tikrai nutiko kokia nelaimė, bet grįžti iš pajūrio visi vienodai nori“, - aiškino pareigūnas.
„Kur noriu, ten stoju“
Jokia ne paslaptis, kad ne visiems automobiliams su blyksinčiu avariniu signalu reikia skubaus remonto. „Toks mūsų mentalitetas – kur noriu, ten stoju“, - atsiduso G. Aliksandravičius. Todėl gatvėse, ypač prie brangių parduotuvių ir restoranų pilna numesta neva „sugedusių“ mašinų.
Automobilių be vairuotojų galima pamatyti ir autobusų stotelėse. Bet pareigūnas užtikrino, kad šiaip sau sustoti, palikti mašiną stotelėje ir nueiti į kioską negalima. Yra tik viena išlyga, kada galima sustoti viešajam transportui skirtoje vietoje – tai trumpam stabtelėti ir išlaipinti arba įlaipinti keleivius.
„Mačiau, kaip Schumacheris važiuoja“
Straipsnio pradžioje minėta situacija yra bene labiausiai erzinanti, bet ir sunkiausiai įrodoma. Tačiau G. Aliksandravičius siūlė nenuleisti rankų, keistai vinguriuojantį automobilį nufilmuoti ir pranešti policijai.
Galbūt vieno vaizdo įrašo ir nepakaks, kad „kelių gaidelis“ būtų nubaustas, bet jei tąkart ir nepakaktų įrodymų vairuotojas bent jau gautų įspėjantį laišką iš pareigūnų. Pašnekovas užsiminė, kad jei kitą kartą chuliganas papultų į pareigūnų akiratį, į jį policininkai atkreiptų daugiau dėmesio.
Tačiau yra vilties, kad tokių chuliganiško vairavimo mėgėjų ir taip sumažės. Vairavimo instruktorius Andrejus Savčenko pastebėjo, kad iš esmės vairuotojų kultūra keliuose gerėja. Jauni vairuotojai labiau paiso kelių eismo taisyklių, o atėję į ekstremalaus vairavimo kursus neprašo pamokyti vairuoti lyg filmo „Greiti ir įsiutę“ herojai.
Pašnekovas vairavimo subtilybes dėsto Vilniuje, bet, jo manymu, mažesniuose miesteliuose vairuotojų kultūra nėra prastesnė - nedrausmingas vairavimas visada buvo didmiesčių problema.
„Kaip man patogiau“
A. Savčenko manymu, dalis žmonių taisykles pažeidinėja ne tyčia, bet iš neišmanymo. Pavyzdžiui, daugybė pykčių kyla tarp antros eismo juostos nepasidalijančių piliečių.
Vieni ja važiuoja leistinu greičiu, įsitikinę, kad niekas jiems nedraudžia pasirinkti norimos juostos ir pyksta ant juos lenkti bandančių greičio viršytojų. Kiti antrą juostą užsiima, nes po kilometro reiks sukti į kairę arba antroje juostoje tiesiog lygesnis asfaltas.
Į tokius vairuotojus atkreipęs dėmesį lenktynininkas Benediktas Vanagas net išskyrė keletą tipiškų antros juostos mėgėjų – streso apimtas moteris, karštai telefonu diskutuojančius piliečius, kietuolius, teisuolius ir aplinką sunkiai besuvokiančius garbaus amžiaus vairuotojus.
„Jei žmogus važiuoja antra kelio juosta, kai yra galimybė važiuoti pirma, jis pažeidžia taisykles tiek pat, kiek tas, kuris galbūt šiek tiek viršija greitį. Bet spidometras gali turėti paklaidą, o važiavimas antra juosta, kai pirma laisva yra akivaizdus taisyklių pažeidimas“, - paprastai išaiškino A. Savčenko.
„Ei, įleiskite mane“
Dar viena gerai pažįstama situacija - chaotiški bandymai susirikiuoti į vieną eilę, kai kelias susiaurėja dėl remonto ar avarijos.
Vairavimo instruktorius pastebėjo, kad problemos persirikiuojant į vieną eilę ar iš šalutinio kelio prasideda tada, kai žmonės ima rikiuotis iš anksto ir bando įsisprausti į kolonos vidurį. „Taisyklėse parašyta, kad rikiuotis reikia prieš pat kelio susiaurėjimą. Nuvažiavus prie pat juostos pabaigos dauguma lengvai įleidžia. Problemos prasideda, kai žmonės bando lįsti be eilės“, - aiškino jis.
„O gal pralįsiu“
Tačiau yra ir kita situacijos pusė, kai negražiai elgiasi ne tie, kurie neįleidžia kito vairuotojo į automobilių koloną, o bandantieji pasinaudoti kitų gerumu. Neretai iš tolo matosi, kad į priekį bus galima važiuoti tik iš vienos juostos, ypač jei kelias siaurėja ne dėl avarijos ar remonto, o dėl to, kad iš vienos juostos galima tik sukti į kairę.
Jei posūkis nepopuliarus, ši eismo juosta greičiausiai bus tuščia, o būrys norinčių važiuoti tiesiai stovės išsirikiavę ilgoje spūstyje. Bet kaip patogu sutaupyti laiko praskrendant tuščiąja eismo juosta – juk priekyje vis tiek kas nors įleis.
Kad taip mąstančių – ne vienas ir ne du, geriausiai matosi piko valandomis. Kol Vilniuje, Ukmergės gatvėje nebuvo pakeistas eismo juostų išdėstymas, sankryžą prieš miegamųjų rajonų pradžią pervažiuodavo daugiau greituolių, nei sąžiningų vairuotojų.
Kaip nukenksminti chuliganus
Tokiu atveju A. Savčenko pateisino mažytį kerštą, kai teisinga eismo juosta riedantys vairuotojai net nežvilgteli į susiaurėjusioje juostoje įstrigusį gudruolį ir nepaisydami pypsėjimų bei emocingų gestų neįleidžia jo į judančią eismo juostą.
Tačiau kitose situacijose jis primygtinai siūlė nebandyti atsilyginti tuo pačiu. Pašnekovas patarė verčiau pasinaudoti vaizdo registratoriais ar kameromis telefone ir jų įrašytą medžiagą nusiųsti policijai.
„Tam yra atsakingos institucijos. Jei norėdami nubausti pažeidėją patys pažeisime taisykles, tuomet kuo būsime geresni už juos?“ - svarstė A. Savčenko.
