Įsijungę švyturėlius ir garsinį signalą, jie policijos automobiliais ir motociklais skina svečiams kelią net per didžiausias automobilių grūstis. Vilniaus centras automobilių kolonai tampa greito, nors ir įtempto pasivažinėjimo vieta.
Portalo lrytas.lt žurnalistė savo kailiu išmėgino, ką patiria kelią svečiams skinantys policijos pareigūnai. Jūsų dėmesiui – pasakojimas ir filmuota medžiaga iš policijos automobilio.
Į miesto centrą – piko metu
Apie 16 val. kartu su fotografu atsiduriame oro uoste, išskirtinių svečių pasitikimo aikštelėje. Mūsų darbo pažymėjimų paprašo kostiumuotas Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas. Viskas labai rimta.
Aikštelėje stovi juodi Užsienio reikalų ministerijos limuzinai. Visi nepigūs. Šalia jų – ir dešimt policijos automobilių. Kelių metų senumo „Audi A6“, „BMW 320“, motociklai „Yamaha“ pasiruošę lydėti svečių automobilius. Tądien į Katedros aikštę vyko Europos šalių teisingumo ir vidaus reikalų ministrai bei jų delegacijos.
„Į „Kempinski“ viešbutį Vilniaus centre kolona pajudės apie 16 val. 25 min.“, - pranešė Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) viršininko pavaduotojas Aleksandras Samulevičius. Aukštas lieknas vyras kelių policijoje dirba jau daugiau nei 20 metų. Jam lydėjimas ir eskortavimas – ne naujiena.
Jis atsimena 1993-iuosius, kai Lietuvoje lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Taip pat George'o W. Busho ir jo žmonos Lauros vizitą, kai Lietuva gavo kvietimą tapti NATO nare 2002 metais. Galiausiai 2006-aisiais mūsų šalyje apsilankiusią Jungtinės Karalystės monarchę Elizabeth II ir Edinburgo hercogą Philipą. Šiuos ir kitus žinomus valstybių vadovus jis lydėjo kelyje ir saugojo kaip savo akį.
Artėjo žadėta akimirka. Greitai mieste turėtų prasidėti piko valandos – gatvėse taps ankšta. „Tokiomis valandomis automobiliai gatvėse tiesiog stovi, yra kur kas sunkiau pravažiuoti“, - perspėjo A. Samulevičius.
„Jūs sėdėsite čia“, - automobilio galinę sėdynę parodo pareigūnai. Atsisėdus į akis krenta perspėjimai, kad neduočiau kyšio – mano vietoje dažniausiai sėdi greitį viršiję ar kitas taisykles pažeidę vairuotojai.
Priešais mus sumirga dviejų motociklų švyturėliai, minutei sustojam prie pakelto užkardo. Automobilio laikrodis rodo 16 val. 51 min. - vėluojam beveik pusvalandžiu. Už vairo ir priekinėje keleivio kėdėje sėdi du uniformuoti policininkai. Jie iš anksto žino, kokiu maršrutu važiuosime.
Pareigūnai visada suplanuoja du arba tris maršrutus – pagrindinį ir atsarginius. Jei pagrindiniame maršrute atsitinka eismo įvykis ar yra kažkokia kita neįveikiama kliūtis, kolona pasuka atsarginiu.
Veždami itin saugomus žmones, policininkai numato ir atsitraukimo kelius, maršrutą į ligoninę, kartais kolonoje važiuoti pakviečia greitosios medicinos pagalbos automobilį.
Kaip jaučiasi D. Grybauskaitė?
Racija sušnypščia komandą: „Dėmesio, važiuojam.“ Automobilis iš lėto pajuda. Nevairuojantis pareigūnas į ranką paima pultelį. Kai priešais pasirodo sankryža su degančiu raudonu šviesoforo signalu, vyro nykštys spusteli pultelio mygtuką. Man virš galvos pasigirsta gerai pažįstamas kaukimas.
Vairuotojai, pamatę švyturėlius ir išgirdę trūkčiojantį signalą, traukiasi, stoja šalikelėse, praleidžia koloną, nors jiems ir šviečia žalia šviesa. Kelyje liekame vieninteliai, kurie judame, kiti stovi it sustingusios porcelianinės lėlės stiklinės spintelės lentynose.
„Viskas aplinkui stoja dėl manęs!“ - paika mintis perskrodžia mano budrumą. Taip, ko gero, kartais pasijunta ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurią kiekvieną dieną visose kelionėse lydi policijos ekipažas.
Visgi sustoja ne visi. Važiuojantys priešinga eismo puse ramiai juda savo keliais. Bet jie ir neprivalo sustoti. Pareigūnus labiau erzina mūsų kelio puse vis dar judantys automobiliai. „Yra tokių, kurie nenori pamatyti, nesitraukia iš kelio. Paskui aiškina, kad garsiai grojo muzika, neišgirdo garsinio signalo“, - dar prieš sėdant į automobilį pasakojo A. Samulevičius.
Prieš pirmininkavimą ES Tarybai, LKPT didžiuosiuose Lietuvos miestuose organizavo prevencinę priemonę „Specialieji šviesos ir garso signalai“ – imitavo svečių palydėjimą. Ne visi vairuotojai praleido koloną. Nedrausmingųjų buvo. Juos pareigūnai pakvietė išklausyti paskaitos, bet nebaudė.
Pareigūnai norėjo priminti vairuotojams ir kitiems eismo dalyviams, kaip elgtis kelyje važiuojant policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybų transporto priemonėms su įjungtais švyturėliais, specialiaisiais garso signalais.
Sankryžą prie tilto virš geležinkelio pralekiame 60 km/val. greičiu. Visai nesvarbu, kad mums degė raudonas šviesoforo signalas. Ir greitį viršyti koloną lydintiems pareigūnams leidžiama. Policininkai tuo nepiktnaudžiauja – jiems svarbiausia saugumas.
Pro pėsčiuosius – 30 km/val. greičiu
Įpusėjus Švitrigailos gatvei, automobilių daugėja. „A juosta važiuojam“, - kolegas per raciją perspėja pareigūnas. Automobilis persirikiuoja į dešinę. Vis dažniau virš mūsų kaukia sirena. Kone kiekvienoje sankryžoje garsiakalbis suklinka, kad perspėtų eismo dalyvius.
Du policijos motociklai priešais mus nardo tarp automobilių, kai reikia, užstoja kelią iš šalutinės į pagrindinę gatvę lendantiems automobiliams ar stabteli sankryžose prie tų, kurie laukia tinkamo momento pasukti kolonai prieš nosį.
Specialios įrangos kolonos lydėjimui automobilyje nėra. Užtenka švyturėlių, garsinio signalo ir garsiakalbio, kad pareigūnai prireikus žodžiu perspėtų vairuotojus ar pėsčiuosius.
Laukiau, ar nors kartą policininkas žodžiu drausmins užsisvajojusius vilniečius. Kartais į nusikaltimo vietą lekiantys ekipažai labai piktai reikalauja pasitraukti iš kelio.
Šįkart užteko vienos mandagios frazės: „Dėmesio, pėstieji, praleidžiam koloną.“ Žmonių apgultą sankryžą Gedimino prospekte prie V. Kudirkos aikštės automobilis pralėkė nesustodamas, maždaug 30 km/val. greičiu.
Pagal taisykles, policijos automobilį su švyturėliais ir garso signalu pastebėję pėstieji turėtų praleisti, neiti per perėją net jei dega žalias šviesoforo signalas. Žinoma, būna nepaklusnių. Laimei, Lietuvoje iki šiol nė vienas žmogus, išlėkęs į gatvę priešais lydimą koloną, nebuvo partrenktas.
Kaip balta gulbė su žaliu dryžiu šone praplaukiame Gedimino prospektu. Mums iš paskos – juodi limuzinai. Praeiviai ir vairuotojai spokso į mus. Prospekto pabaigoje, prie pat katedros, mūsų ekipažas suka dešinėn – čia pat viešbutis.
Sirenos praneša apie svečius
Policijos automobilis dar porą minučių pastovi kolonos pradžioje. Malonios damos ir rimti vyriškiai lipa iš limuzinų, tempia iš jų nedidelius lagaminus ir žingsniuoja link įėjimo.
Atsisveikinu su pareigūnais. Jie savo darbą baigė, turi grįžti į oro uostą, netrukus ir vėl lydės kitą koloną. Per dieną dviem pamainom iš oro uosto ir atgal zujo 16 policijos automobilių ir 8 motociklai.
Limuzinai vienas po kito kaip juodi varnai sukasi ir taip pat traukia atgal.
Nuo dabar kaskart, kai Vilniaus centre sukaukia policijos sirena, vaizduotėje kyla reginys – kažkas labai svarbaus atvažiavo į Lietuvą ir saugiai keliauja link poilsio ar darbo vietos.
