Pavasarį po kelias valandas eilėse automobilių techninės apžiūros laukdami vilniečiai negailėdami riebių žodžių vanojo „Tuvlitos“ centrą, rašo „Lietuvos rytas“.
Tačiau dėl kasmet tokiu metų laiku susidarančių mašinų spūsčių šalies techninės apžiūros centrų vadovai labiau kaltina pačius vairuotojus, kurių didžioji dalis dėl automobilių patikros susiruošia vienu metu.
Iš pernai dešimtyje šalies techninės apžiūros centrų patikrintų 739 tūkst. transporto priemonių beveik trečdalis jų į apžiūrą atvažiavo per tris pavasario mėnesius.
Latviai mėgina lyginti srautus
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ direktorius Gintautas Šlėderis tvirtina, kad su pavasarinio automobilių antplūdžio problema susiduria beveik visų Europos šalių techninės apžiūros centrai.
Latvijoje automobilių srautą mėginama lyginti pratęsiant automobilių techninės apžiūros galiojimo terminą. Pavyzdžiui, pavasarį į apžiūrą atvykusiems automobilių mėgėjams į kitą patikrinimą leidžiama atvykti vasarą.
„Lietuvoje tokia praktika sunkiai įsivaizduojama. Pirmiausia tektų keisti teisės aktus, kurie be techninės apžiūros automobiliais leistų važinėti ilgiau nei dvejus metus.
Jei dabar galiojantį dvejų metų terminą sutrumpintume vienu ar dviem mėnesiais ir vietoj pavasario vairuotojus verstume į apžiūrą atvažiuoti žiemą, neabejotinai sulauktume skundų, kad nesilaikome įstatymų“, – teigė G. Šlėderis.
Anot asociacijos vadovo, bene didžiausią automobilių srautą pavasarį sudaro sodininkai, kurie savo mašinas iš garažų išvairuoja vos tik prasideda žemės darbų sezonas.
Neretai tokie vairuotojai į techninės apžiūros centrą turėjo atvažiuoti dar sausį, tačiau jų savininkai atvyksta tik tuomet, kai jiems reikia važiuoti.
Uostamiestyje eilių išvengta
Didelių automobilių eilių šį pavasarį pavyko išvengti Klaipėdos techninės apžiūros centrui „Transkona“, kuris už 6 mln. litų pastatė naują stotį su 4 linijomis. Dėl to šiemet sumažėjo pagrindinio uostamiesčio centro krūvis.
Pavyzdžiui, pernai iki gegužės didysis centras į pirminę apžiūrą buvo priėmęs 12,3 tūkst. automobilių. Šiemet per tą patį laikotarpį čia mašinų srautas sumažėjo 2 tūkst. mašinų.
Tuo metu naujajame Klaipėdos techninės apžiūros centre buvo apžiūrėta per 6,1 tūkst. automobilių.
Tačiau pasibaigus kiek daugiau nei du mėnesius trukusiam klientų antplūdžiui modernus centras faktiškai neturi darbo.
Vilniuje pritrūko kontrolierių
Tokie momentiniai klientų srautai techninės apžiūros centrams kelia rimtų organizacinių ir ekonominių problemų.
Vilniaus apskrityje „Tuvlita“ turi 13 techninės apžiūros stočių, kuriose iš viso yra 21 automobilių patikros linija. Vien pagrindinėje šio centro stotyje Lentvario gatvėje yra 5 lengvųjų automobilių patikros linijos ir dar dvi universalios.
Tačiau staigiai pagausėjus klientų ne visos linijos galėjo priimti transporto priemones, nes trūko kontrolierių.
„Tuvlitos“ generalinis direktorius Povilas Imbrasas pasakojo, kad apie kovo mėnesį padidėjusius konkrečius automobilių apžiūros reikalavimus buvo sužinota tik sausio viduryje.
Dar pernai lapkritį prognozuodama tokią situaciją įmonė vasarį parengė papildomai 7 kontrolierius.
Tačiau ir jie nepajėgė patikrinti staiga padidėjusio automobilių srauto. Pavyzdžiui, sausio mėnesį „Tuvlitos“ stotyse buvo patikrinta apie 12 tūkst. automobilių, o gegužę šis skaičius padidėjo iki 21 tūkst.
Be to, dėl naujų reikalavimų automobilio patikros laikas pailgėjo 5–6 minutėmis.
Pradėjus dirbti pagal naujus reikalavimus ir pavasarį sulaukus klientų bangos paaiškėjo, kad „Tuvlitai“ papildomai reikia dar 10–12 kontrolierių.
„Per tokį trumpą laiką atrinkti ir parengti specialistus buvo neįmanoma. Dabar trūkstamus kontrolierius rengsime ir įdarbinsime tik kitą pavasarį.
Tačiau atslūgus klientų bangai jiems reikalingo darbo krūvio nebeliks“, – teigė P. Imbrasas.
Kontrolierių algos nemažos
„Momentiniam automobilių antplūdžiui reikalingą kontrolierių skaičių centrams reikia išlaikyti visus metus, jiems mokant nemažą atlyginimą. Priešingu atveju parengti specialistai išsilakstys į automobilių remonto servisus.
Vien tik padidėjusio srauto metu laikinai priimti daugiau kontrolierių neįmanoma, nes tokie specialistai – ne kiemsargiai, kurių Darbo biržoje gali prisirinkti bet kada. Be to, nemažai laiko ir lėšų reikia vien jiems parengti“, – problemas vardijo G.Šlėderis.
Kad techninės apžiūros centrai galėtų išlaikyti specialistus, asociacijoje yra sutarta, kad didžiausią darbo krūvį turinčiuose Vilniaus ir Kauno centruose kontrolierių atlyginimas neatskaičius mokesčių turi būti ne mažesnis kaip 3200 litų.
Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje jų atlyginimas siekia 2,7 tūkst., o likusiuose mažesniuose šalies centruose – pustrečio tūkstančio litų.
Centrai laikosi šio susitarimo, tačiau didinant specialistų skaičių didėja ir įmonių išlaidos.
Pavyzdžiui, vasarį papildomai „Tuvlitos“ priimtų 7 kontrolierių atlyginimams per metus prireiks apie 450 tūkst. litų.
Siekdama pagreitinti patikrą „Tuvlita“ apie 250 tūkst. litų investavo į papildomus automobilių kėliklius, kuriais pakėlus mašinas kontrolieriai gali iš karto patikrinti ir ratus.
„Padidėjęs atlyginimų fondas, būtinas įrangos modernizavimas yra papildomos įmonės išlaidos, tačiau pastaraisiais metais į apžiūrą atvažiuojančių automobilių srautas, o kartu ir mūsų pajamos nedidėja.
Tai reiškia, kad jei artimiausiu metu nebrangs techninės apžiūros paslauga, kontrolierių algos neišvengiamai turės mažėti“, – teigė „Tuvlitos“ vadovas.
Modernizavimas iš paskolų
Centrų sąnaudas didina Transporto veiklos pagrindų įstatyme įrašyta nuostata, kad gyventojų patogumui turi būti kuriamas toks techninės apžiūros centrų tinklas, kad dėl mašinos patikros žmonėms nereikėtų važiuoti daugiau kaip 30 kilometrų.
Lietuvoje šiuo metu yra 68 techninės apžiūros stotys, tačiau mažesniuose miesteliuose jos dirba nuostolingai.
„Pavyzdžiui, neseniai už 2 mln. litų atidaryta nauja stotis Raseiniuose, tačiau ten per mažas automobilių srautas, kad ji išsilaikytų. Todėl ją išlaikantis Tauragės techninės apžiūros centras pernai dirbo nuostolingai.
Sudėtinga išsilaikyti į stočių plėtrą ir modernizavimą nemažai investavusiems Klaipėdos, Telšių centrams“, – sakė G. Šlėderis.
Anot jo, kylant patikros reikalavimams modernizuoti reikia vis daugiau automobilių apžiūros linijų. Anksčiau centrai galėdavo investuoti savo sukauptą pelną, o dabar norėdami modernizuoti centrą gali tik skolintis lėšų iš bankų.
Tai dar labiau didina centrų išlaidas, nes kasmet reikia padengti kreditų palūkanas.
Padidinti kainos nesutinka
„Transeksta“ dar pernai siūlė dabar esančią pirminės lengvojo automobilio patikros kainą (42 litai) didinti iki 53 litų.
Susisiekimo ministerija pasiūlė palaukti naujo techninės apžiūros reglamento. Neoficialiai politikai prisipažino, kad po ką tik pasibaigusių rinkimų į Seimą apie automobilio patikros kainos didinimą nenori nė galvoti.
„Sulaukėme naujo reglamento, atlaikėme klientų antplūdį padidėjus apžiūros reikalavimams ir suprantame, kad nepadidinus patikros tarifo apžiūros centrų situacija ateityje tik prastės.
Pasenusias patikros linijas reikia modernizuoti, o be pelno dirbančias įmones bankai greitai atsisakys kredituoti“, – baiminosi G.Šlėderis.
Lietuvoje už pirminę automobilio patikrą reikia mokėti 42 litus, o Latvijoje kasmet atliekama mašinos apžiūra kainuoja 71 litą, Estijoje – 112 litų, Lenkijoje – 83 litus.
Net Rusijoje, kur gyventojų pajamos yra mažesnės, automobilio techninė apžiūra kainuoja 75 litus.
„Transekstos“ vadovas pasakojo, kad į Lietuvą atvykę kolegos iš Estijos stebisi, kaip mūsų centrai iš viso išsilaiko tiek mažai imdami už automobilio apžiūrą.
Apžiūrų skaičius
Šalies techninės apžiūros centruose atliktų lengvųjų automobilių apžiūros skaičius:
2012 metai:
sausis – 37 298, vasaris – 38 039, kovas – 50 458, balandis – 57 314, gegužė – 61 367, birželis – 56 342, liepa – 58 690, rugpjūtis – 56 437, rugsėjis – 49 050, spalis – 55 707, lapkritis – 43 044, gruodis – 34 548
2013 metai:
sausis – 37 341, vasaris – 43 004, kovas – 45 691, balandis – 56 374, gegužė – 61 428
