Nenuostabu, jog vos prieš metus pradėtas gaminti ir vienu kavos gėrimo rūšių „Mokka“ pavadintas miesto tipo visureigis šovė į populiarumo viršūnes. Užsakymų skaičius jau perkopė 100 tūkstančių ir „Mokka“ pastaruoju metu tapo perkamiausiu „Opel“ modeliu.
Iš pažiūros, „Mokka“ sėkmės receptas gana paprastas - tai labai simpatiškos išvaizdos ir tinkamo dydžio automobilis. Be to, pastaraisiais metais Europoje mažėja mažų vienatūrių ir didėja mažų krosoverių (automobilių, savo išvaizda primenančių visureigius) paklausa.
Tad „Opel Mokka“ pačiu laiku atsidūrė tinkamoje vietoje: madingas, simpatiškas automobilis ir kol kas dar neapsuptas stipraus konkurentų būrio.
Bet visų svarbiausia, kad „Mokka“ turi tai, ko labiausiai trūko visiems „Opel“ visureigiams - jis yra šiuolaikiškas. Juk niekam ne paslaptis, jog tiek seniau gamintas „Frontera“, tiek dabartinis „Antara“ nespėjo koja kojon su laiku - lyg būtų kažkur užtrukę dešimtį metų.
Tačiau akivaizdu - konkurentų „Mokka“ daugės. Jau šį mėnesį debiutavo „Renault Captur“, kuris savo išvaizda ir „charizma“ tikrai nenusileidžia „Opel“, be to, yra yra pigesnis. Ne už kalnų ir „Peugeot 2008“ debiutas.
O kol kas pagrindinis „Mokka“ konkurentas rinkoje yra „Nissan Juke“, kurio išvaizda sulaukia prieštaringų vertinimų ir taip skaldo potencialių pirkėjų būrį į dvi priešingas stovyklas.
Tuo tarpu „Mokka“ yra tiesiog simpatiškas, gana ramaus dizaino automobilis. „Opel“ kompanijos valdyba jau senokai suprato, jog reikia pirkėjams siūlyti patrauklius, išvaizdžius, stilingus automobilius.
Tačiau populiarumas atsisuko ir kitu galu. Šis modelis gaminamas Pietų Korėjoje, „Chevrolet“ gamykloje - ten pat surenkamas giminingas modelis „Track“. Todėl dėl didelio užsakymų skaičiaus ir ilgai trunkančio gabenimo dabar užsakę „Mokka“ jį gautų tik kitų metų pradžioje.
Viduje - jokių atradimų
Automobilio viduje - jokių atradimų. Tipinis ir jau pažįstamas „Opel“ markės interjeras. Jeigu užmirštume mažą ekraną centrinėje konsolėje, „Mokka“ turi tokį patį interjerą kaip ir „Insignia“ ar„Astra“.
Tačiau sėdėjimo pozicija yra neįprastai aukšta. Gerokai aukštesnė, nei, pavyzdžiui, antros kartos „Subaru Forester“. Dėl šios savybės ir aukšto kėbulo, sėdint prie „Mokka“ vairo galima pasijusti lyg važiuojant gerokai didesniu, „rimtesniu“ visureigiu. Maloniai apgaulingas pojūtis.
Tačiau „visureigio“ savybių šiame automobilyje geriau neieškoti. Gana žema prošvaisa ir visų varomųjų ratų sistema vos susidūrusi su menkiausia kliūtimi (pavyzdžiui, lengvu Dzūkijos pušyno smėliu) kapituliuoja, leisdama svylančios sankabos kvapą.
Žodžiu, šio automobilio pravažumas - tik iliuzija.
Kita vertus, žinant, kad apie 94 procentus Europoje parduodamų „Nissan Juke“ sudaro dviem ratais varomi modeliai, nereikėtų ir ieškoti pravažumo perlų „Mokka“ modelyje - ne tam jis skirtas.
Elektroniniai pagalbininkai
Šiame automobilyje galima užsakyti visas elektronines sistemas, padėsiančios miesto ponioms iškritus pirmajam sniegui: ESP, pajudėjimo įkalnėn arba nuokalnėn sistemos, traukos kontrolės sistema ir kita.
Pigiausia „Opel Mokka“ su 1,6 litro (115 AG) varikliu Lietuvoje su visais mokesčiais kainuoja nuo 54,8 tūkstančio litų. Dar galima rinktis versijas su 1,4 turbo benzininiu agregatu išvystančiu 140 arklio galių ir 1,7 litro dyzeliniu motoru išvystančiu 130 arklio galių.
Patiko šiam automobiliui gerai derantis benzininis 1,4 litro variklis, bet dar labiau - dyzelinis agregatas. Beje, skirtingai, nei dauguma kitų „Opel“ modelių, „Mokka“ pasirodė gana ekonomiškas.
Rodos, 130 AG ir 300 Nm sukimo momentą išvystantis variklis yra bene idealus šiam automobiliui. Galia juntama visame variklio diapazone, turbinos delsimas minimalus, o kuro sąnaudos iš tiesų yra labai džiuginančios. Bandymo metu, automobilio kompiuteris rodė 6,2 litro vidutines kuro sąnaudas. Automobiliu važiavau įvairiais keliais ir režimais, nesistengiau specialiai taupyti kuro, tad realiai šiuo automobiliu galima „tilpti“ į 5 - 6 litrus.
Įdomu tai, kad „Mokka“ versijos su dyzeliniais varikliais turi šiek tiek kitaip reguliuotą pakabą: dyzelinės „Opel Mokka“ versijos yra komfortiškesnės, o benzininės – atvirkščiai, sportiškesnės.
Vienas pastebimesnių automobilio trūkumų - vieta gale sėdintiems. Automobilis gana siauras, tad ant galinių sėdynių patogiai įsitaisyti trims žmonėms nepavyks. Geriausia čia važiuoti dviese.
Kita vertus, ne taip jau dažnai automobiliu tenka važiuoti penkiese. Tad šį nedidelį trūkumą „Mokka“ su kaupu atperka salono įvairių dėtuvių ir talpyklų kiekiu - jose tilps įvairiausio tipo daiktai. Bagažinė yra padoraus 356 litrų dydžio, pakankamai plati ir žema pakrovimo anga neturėtų sukelti rūpesčių, kai reikės įdėti sunkesni daiktą.
Užmiestyje, geros kokybės kelyje „Mokka“ sukuria lengvai valdomo, komfortiško ir patogaus automobilio įspūdį.
Tačiau vingiuotas ir nelygus kelias tikrai nėra šio automobilio stichija. Su dyzeliniu varikliu ir minkštesniu pakabos sureguliavimu šis automobilis nerodo jokio noro sportuoti ar tiksliai keisti trajektoriją.
Žodžiu, dyzelinė „Mokka“ - tai lyg simpatiška ir šiek tiek įnoringa panelė. Kai mandagiai su ja elgiamasi, ji atsako tuo pačiu.
