„Prieš šešerius metus ekonominio pakilimo laikais turėti motociklą buvo labai madinga. Tačiau tie anuomet pirkti naudoti motociklai jau pavargo, o jiems sutvarkyti ir išlaikyti žmonės tiesiog nebeturi pinigų“, - aiškina Karolis Vėta, užkietėjęs motociklininkas ir verslininkas. Jo įsitikinimu, kasmet vis daugėja tokių, kurie savo motociklu į gatves išvažiuoja du kartus per metus: baikerių sezono atidarymo ir uždarymo metu.
„Daugelis, anuomet pirkdami motociklą, net nepagalvojo, kad tai tikrai nepigus malonumas. Geras motociklas yra prabangos dalykas ir juo važinėti gali tik atitinkamas pajamas gaunantys žmonės“, - kalba K. Vėta, vadovaujantis bendrovei „Vėtaka“.
Penkerių metų senumo motociklo nusidėvėjimas yra kaip dešimties metų automobilio. Todėl 2006 – 2007 metais pirktų normalios būklės motociklų (daugiausiai „britvų“) tiesiog nebeišliko.
Jam antrina ir Mindaugas Šimėnas, bendrovės „MotoShop“ vadybininkas. Jo įsitikinimu, naudotų „britvų“ laikai jau negrįžtamai praėjo.
„Pasiturintys ir savo norus aiškiai žinantys klientai pastaruoju metu daugiausiai perka „enduro“ tipo motociklus ir važiuoja jais į miškus, laukus“, - sako jis.
Nemažėja ir didžiųjų kelioninių motociklų gerbėjų ratas. Bet tai – taip pat pasiturintys žmonės, neretai išsiruošiantys į keliones motociklais po užsienio šalis.
Pavasarį prisimena meistrus
Tuo tarpu prieš keletą metų nebrangiai įsigiję naudotą motociklą (dažniausiai iš JAV ar Anglijos, jau pabuvojusį avarijoje), pastaruoju metu vis sunkiau sukrapšto pinigų naujoms padangoms įsigyti, žvakėms ar tepalams pasikeisti.
„Tokie klientai paprastai remontuoti atveža jau ne motociklus, o visiškus „lavonus“, kuriuos prikelti kainuoja tikrai brangiai, kartais net neapsimoka to daryti“, - pasakoja motociklų remontu užsiimantis vilnietis Vladimiras S.
Jis sako užsakymų turįs trims savaitėms į priekį ir remontuoti imąs pirmiausiai tik nuolatinių klientų motociklus: „Reklamos man tikrai nereikia, ir taip vos spėju suktis“.
Pavasarį motociklus remontuojantys meistrai tampa ypač geidžiami – kaip padangų pardavėjai iškritus pirmam sniegui.
Juos staiga prisimena tie, kurie visus metus nesivargino net paskambinti telefonu patarimo.
M. Šimėnas taip pat tvirtina, kad atšilus orams jų servisą užplūsta klientai ir vizito pas meistrą tektų laukti apie porą savaičių.
„Mane stebina klientų logika - visą žiemą motociklas prastovi kur nors nustumtas į garažo kampą, kol apauga voratinkliais. O aš žiemą sėdžiu be darbo, galėčiau variklius, pavarų dėžes neskubėdamas sutvarkyti. Tuo tarpu pavasarį klientai širsta, kad reikia laukti eilėse ir meistrai nieko nebespėja“, - pasakoja Vladimiras.
Stebina paslaugų kainos
Tačiau būtent kokybiško serviso trūkumas yra tas dalykas, kuris bene labiausiai tirpdo žmonių norą važinėti motociklais.
Kur kvalifikuotai sutvarkyti motociklą, kur įsigyti naują ar naudotą padangą - motociklų savininkai susiduria su tokiomis problemomis, apie kurias važinėdamas automobiliu paprastai net nepagalvoji.
Pavyzdžiui, ieškantis naujos padangos motociklui realiai gali rinktis tik iš dviejų gamintojų: „Dunlop“ ir „Bridgestone“. Kai automobilio vairuotojas turi nevaržomą galimybę rinktis iš keliolikos skirtingų gamintojų ir kainų padangų.
Be to, neretai motociklų serviso paslaugų kainos tampa nemalonia staigmena šių transporto priemonių savininkams.
Pavyzdžiui, pakeisti 750 kubinių centimetrų darbo tūrio „street“ motociklo galinę padangą Vilniuje kainuoja 150 - 160 litų. Tai du kartus daugiau nei visas keturias automobilio padangas.
Tačiau motociklo padangos keitimas – gerokai sudėtingesnė procedūra nei automobilio. Reikia nuimti galinį motociklo ratą, grandinę, paskui vėl įtempti grandinę ir labai tiksliai subalansuoti ratus.
Didžiųjų kelioninių motociklų padangų keitimas (be pačių padangų kainos) gali kainuoti net 400 litų.
„Kartą keičiau ratus prabangiam, chromuotam „Harley Davidson Softail Delux“ - pusę dienos vargau, kol nuėmiau ne tik ratą, bet ir visą išmetimo sistemą. Tai kainavo 480 litų. Tačiau tai buvo mano nuolatinis klientas, žinantis kainas, ir jo tokie skaičiai visai neišgąsdino“, - pasakoja Vladimiras.
Už emocijas reikia mokėti
K. Vėta skaičiuoja, jog, sudėjus visas išlaidas, važinėti motociklu yra tikrai ne pigiau nei automobiliu. Ypač – įvertinus tai, kad motociklas maždaug pusę metų prastovi.
Normalios būklės nenaujas motociklas kainuoja keliolika tūkstančių litų (naujo kaina gali siekti ir keliasdešimt tūkstančių). Priklausomai nuo važiavimo stiliaus ir variklio galingum, jis naudoja 6 – 10 litrus benzino, greitai dyla stabdžių kaladėlės ir padangos.
„Motociklas yra daug teigiamų emocijų, adrenalino suteikianti transporto priemonė. O už teigiamus įspūdžius reikia mokėti“, - kalba pašnekovas.
Jam pritaria ir meistras Vladimiras, kurio įsitikinimu motociklas yra brangus aksesuaras, o mopedą galima vadinti racionalia transporto priemone.
„Suskaičiavus pačių transporto priemonių, jų atsarginių detalių, priežiūros ir degalų kainas, važinėti mopedu yra beveik 10 kartų pigiau nei motociklu“, - kalba jis.
Užburtas serviso ratas
Tačiau praktiškai visi motociklų ir mopedų vairuotojai pastaruoju metu susiduria su ta pačia bėda – kvalifikuoto serviso trūkumu bei atsarginių detalių stygiumi.
Susidaro tarsi užburtas ratas: klientai, nepatenkinti paslaugų kokybe ir darbo tempais, neskuba pirkti motociklų. Tuo tarpu motociklų servisų atstovai neišlaiko geriausių meistrų ir neužsako daugiau detalių, nes nėra klientų.
Vien tik didžiuosiuose šalies miestuose sunkmečiu savo veiklą sustabdė net kelios stambios motociklų prekybos ir priežiūros įmonės: „Kotrela“, „MT- Active“, „Moto4U“, „Harley Davidson“ atstovė „Motobaltic“ bei keletas mažesnių.
Atleisti iš darbo meistrai dažniausiai bando verstis savarankiškai – vieniems sekasi geriau, kitiems prasčiau. Tačiau pagrindinis jų trūkumas – negali klientui pasiūlyti visapusiško aptarnavimo.
Ne tik todėl, kad neturi lėšų įsigyti diagnostinės aparatūros. Nuo ryto iki vakaro savo dirbtuvėse sukdami varžtus, jie nevaldo informacijos, nežino, kur pigiau įsigyti padangų, tepalo ar kitų detalių, jie stokoja elementarios bendravimo su klientais patirties.
Pasirinkimas - ribotas
Todėl nenuostabu, jog sunkmečiu pozicijas motociklų rinkoje išlaikė ir net sustiprino būtent tie pardavėjai, kurie turi stiprų finansinį užnugarį ir rimtą (tegu ir nepigų) servisą.
Tai rinkos debiutantai - „Honda“ automobiliais, motociklais, mopedais ir kita technika prekiaujanti bendrovė „Nippon Auto“, KTM atstovai Lietuvoje „MotoShop“ ir didesnį dėmesį motociklų prekybai skyrusi BMW atstovė, bendrovė „Krasta Auto“.
Optimizavusi kaštus, stabilių savo pozicijų neužleido ir „Piaggio Group“, kuriai priklauso „Vespa“, „Piaggio“, „Aprilia“, „MotoGuzi“, „Scarabeo“, „Gilera“, atstovė Lietuvoje „Vėtaka“. Taip pat veiklą vykdo ir „Yamaha“ atstovai.
Tačiau žinomų visame pasaulyje motociklų gamintojų „Kawasaki“, „Suzuki“, „Ducati“, „Harley Davidson“ oficialių atstovų Lietuvoje nebeliko.
Todėl ketinantiems įsigyti dviratę transporto priemonę ypač svarbu sužinoti, kokie yra serviso pajėgumai ir techninio aptarnavimo galimybės.
„Vėtaka“ direktoriaus manymu, bendrą motociklininkų būklę šalyje gana iškalbingai iliustruoja sumos, už kurias Lietuvoje buvo nupirkta garsaus gamintojo „Spidi“ produkcijos. „Spidi“ yra vienas gariausių aprangos ir aksesuarų motociklininkams gamintojų.
„Jeigu 2008 metais mes pardavėme šio gamintojo produkcijos už maždaug 75 tūkstančius eurų (apie 260 tūkstančių litų), tai pernai – už 50 tūkstančių litų. Panašiai susitraukė ir visas motociklų gyvenimas“, - kalba pašnekovas.
