Kaip paaiškinti fenomeną, jog iš Vokietijos atgabentų naudotų automobilių kainos garsiojoje Kauno turgavietėje neretai būna mažesnės nei pačioje Vokietijoje? Kokius metodus naudoja apsukrūs prekeiviai, Lietuvoje pirktais ir čia registruotais automobiliais važinėjantys Ukrainoje ir taip išvengiantys apmokestinimo?
Šiais klausimais domėjosi kelias dienas Kaune viešėjęs nacionalinio televizijos kanalo „Ukraina“ žurnalistas Aleksėjus Kukoba.
„Kainos jūsų turguje tiesiog fantastiškos. Pas mus, Kijeve, galima tik pasvajoti apie automobilį už du tūkstančius eurų. Dėl Ukrainoje įvestų itin didelių muitų bei kitų mokesčių automobiliai pas mus kainuoja beveik dvigubai daugiau“, – „Laikinajai sostinei“ pasakojo Ukrainos televizijos žurnalistas.
Gudrauti padeda lietuviai
Pagrindinė tema, dėl kurios ukrainiečiai atvyko į Kauną, – siekis išsiaiškinti, kaip, padedant lietuviams tarpininkams, išvengiama apmokestinimo, ir automobiliai su lietuviškai numeriais važinėja Kijevo gatvėmis.
„Egzistuoja tokia schema: ukrainiečiai, bendraudami su tarpininkais lietuviais, atvyksta į Kauną ir čia perka automobilius. Tačiau jie registruojami Lietuvoje, specialiai tarpininkų įsteigtos įmonės vardu. Toje pačioje įmonėje automobilio savininkas formaliai įdarbinamas vairuotoju, išrašomas generalinis įgaliojimas naudotis automobiliu, jis „išsiunčiamas“ į komandiruotę Ukrainoje“, – pasakojo A.Kukoba.
Tokiu būdu išvengiama apmokestinimo Ukrainoje, automobilio savininkas sutaupo beveik tokią pačią pinigų sumą, kurią jis sumokėjo pirkdamas transporto priemonę.
Važinėti Ukrainoje su lietuviškais numeriais galima metus, paskui tereikia kirsti bet kurios Europos Sąjungos šalies sieną ir grįžti atgal. Remiantis tarptautiniais susitarimais, terminas automatiškai pratęsiamas dar vieneriems metams.
Registruota šimtai mašinų
Tai, jog Kaune veikia net kelios įmonės, užsiimančios užsieniečių įsigytų automobilių registracija, Ukrainos žurnalistams patvirtino ir Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis.
Verslininko teigimu, Kaune veikia bent trys įmonės, valdančios išties įspūdingus automobilių parkus – kiekvienos jų vardu registruota po kelis šimtus įvairių automobilių. Iš tiesų šių įmonių veikla – pasinaudojant įstatymų spragomis padėti užsieniečiams išvengti mokesčių savo šalyse.
„Automobiliai su lietuviškais numeriais važinėja ne tik Ukrainoje, bet ir Maskvoje, kituose Rusijos miestuose. Ten juos dažniausiai vairuoja Kaune automobilius perkantys azijiečiai. Kai į Rusiją savo automobiliu atvyksta tikras lietuvis, jis sulaukia išskirtinio vietos policijos dėmesio“, – pasakojo V.Naujanis.
Kenčia niekuo dėti lietuviai
Automobilių turguje sutiktas Dimitrijumi prisistatęs prekeivis iš Ukrainos patvirtino ne tik puikiai žinantis, kaip apeiti vietos įstatymus, bet ir pats neretai pasinaudojantis tarpininkų paslaugomis.
„Ukrainos valdžia – idiotai, pas mus automobilių įvežimo muitai ir kiti mokesčiai vieni didžiausių Europoje, todėl žmonės tiesiog neturi galimybės įsigyti naujesnių automobilių, jų kainos beveik dvigubai didesnės nei pas jus Kaune. Žmonės priversti ieškoti įvairių būdų, kaip sumažinti mokesčių naštą“, – piktinosi ukrainietis.
Vis dėlto, automobilių prekeivio teigimu, nėra taip paprasta Lietuvoje registruotu automobiliu kirsti Ukrainos sieną.
Pasieniečiai ir muitininkai puikiai žino apie legalų būdą išvengti apmokestinimo, todėl neretai tiesiog neįleidžia Lietuvos įmonių vardu registruotų automobilių.
Dėl tos pačios priežasties problemų kirsdami sieną turi ir su automobilių prekyba nieko bendra neturintys lietuviai, įmonės automobiliu iš tiesų vykstantys darbo reikalais į Ukrainą. Kartą vienus lietuvius pasienyje ukrainiečiai laikė daugiau nei keturias valandas, reikalavo įvairiausių dokumentų.
Sudaro ateities sandorius
Televizijos kanalo žurnalistai taip pat domėjosi, jų manymu, sunkiai suvokiamu fenomenu, kodėl iš Vokietijos į Kauną atvežami automobiliai čia neretai kainuoja pigiau nei pačioje Vokietijoje. Dėl šios priežasties ukrainiečiai masiškai ima keliauti į Kauną.
„Tai galima paaiškinti gana paprastai – lietuviai jau seniai užsiima prekyba naudotais automobiliais, turi užmezgę glaudžius ryšius Vokietijoje. Iš karto pirkdami daug automobilių ir juos gabendami autovežiais verslininkai sugeba ne tik nusiderėti, bet ir sumažinti automobilių transportavimo sąnaudas.
Kita vertus, lietuviai Vokietijoje perka tokius automobilius, kurie dėl didelės ridos jau nebedomina išrankių vokiečių. Šie automobiliai atvežami į Kauną, o iš čia keliauja į Azijos šalis ir Rytų Europą“, – ukrainiečių žurnalistams apie verslo užkulisius pasakojo V.Naujanis.
Pasak verslininko, lietuviai sugeba sudaryti net automobilių pirkimo ateities sandorius – sutaria pirkti automobilį, kurį vokietis dar tik svarsto parduoti.
„Pavyzdžiui, vokietis kreipiasi į automobilių saloną planuodamas po mėnesio kelerių metų senumo automobilį pasikeisti į naują.
Tuomet salono vadovas pažįstamą lietuvį verslininką informuoja apie būsimą sandorį. Žinodamas, kad po mėnesio bus parduotas jį dominantis apynaujis automobilis, jis jau ieško pirkėjo“, – automobilių verslo subtilybes atskleidė Kauno automobilių turgaus vadovas.
Prekyvietė išsaugojo derėjimosi tradiciją
Dvidešimt metų veikiantis Kauno automobilių turgus šiuo metu tapo vienintele Lietuvos automobilių prekyviete, kurioje galima ne tik apžiūrėti patikusį automobilį, bet ir su jo pardavėju vietoje derėtis dėl kainos.
18 hektarų plotą užimančiame turguje dabar būna apie 4–5 tūkst. automobilių. Anksčiau, kai į turgų masiškai plūsdavo prekeiviai iš Vidurinės Azijos, jame vienu metu stovėdavo iki 9 tūkst. automobilių.
Šiuo metu pagrindiniai turgaus klientai – iš Kirgizijos atvykstantys prekeiviai. Automobilius taip pat perka rusai, lenkai, estai, gruzinai. Turgus negali pasigirti didele automobilių įvairove – prekeiviai veža tokių markių bei duomenų automobilius, kokius dažniausia perka azijiečiai.
Esminę įtaką prekybos naudotais automobiliais verslui ir Kauno automobilių turgaus veiklai daro kitų valstybių mokesčių politikos pokyčiai. Turguje šiuo metu ypač laukiami potencialiais klientais vadinami prekeiviai iš Ukrainos.
