Itin patogus įlipti, išlipti, puikia vairuotojo padėtimi, tylus, erdvus, praktiškas ir eiklus. Jo pakaba veikia taip, kad, rodos, duobių gatvėse tiesiog nebelieka. Tarsi kas būtų mostelėjęs burtininko lazdele.
Pagalvojau, „Verso“ taksi, vežiojantys užsieniečius, tikrai pagerintų įspūdį apie Vilniaus, Kauno ar bet kurio kito Lietuvos miesto gatvių būklę.
Du dalykai, kurių man pritrūko, kad būčiau galutinai išskydęs prie šio automobilio durų: visų keturių ratų pavaros ir solidesnės sąskaitos banke.
Pakabai - aukščiausi balai
Naujas šis automobilis su dyzeliniu varikliu santykinai nėra pigus, kainuoja per 80 tūkstančių litų. Tai - jau tik žingsnis iki parketinių visureigių „Honda CR-V“, „Mazda CX-5“ ar „Subaru Forester“, tiesa, pačių pigiausių benzininių versijų.
Bet kadangi jau daugiau nei dešimtmetį važinėju visais keturiais ratais varomais automobiliais, ne kartą turėjau progos tai įvertinti ir pripažinti didelį tokios pavaros privalumą.
Tačiau visa kita „Toyota Verso“ automobilyje – beveik be priekaištų.
Ypač patiko pakaba, kuri savo elastingumu tiesiog užburia. Ji nėra pernelyg minkšta, kad erzintų posūkiuose kėbulo svyravimu (nors mašinos kėbulas aukštas), tačiau net su 17 colių skersmens ratais užtikrina itin patogų ir sklandų važiavimą.
Beje, tai nėra tik paskutiniosios kartos „Verso“ dorybė. Naujasis „Toyota Auris“ taip pat stebina puikiu pakabos darbu.
Galima važiuoti septyniese
Įlipti ant „Verso“ galinių sėdynių labai patogu, mat nėra jokio slenksčio ir centrinio tunelio per vidurį.
Visos trys galinės sėdynės slankioja pirmyn ir atgal, keičiamas jų nugarėlių pasvyrimo kampas.
Be to, po gana erdvios bagažinės grindimis slypi dar dvi atenkiamos sėdynės -
naujausios kartos „Verso“ yra septynvietis.
Žinoma, tos papildomos sėdynės gali būti naudojamos tik iš bėdos ir skirtos važiuoti trumpą atstumą. Tačiau retkarčiais gali prireikti ir tokios galimybės.
O kai šios papildomos sedynės sulankstomos ir važiuojama penkiese, bagažinė yra tikrai padoraus dydžio - 440 litrų.
Salono plastikas neįmantrus, paprastos ir lygios faktūros, tačiau labai praktiškas - lengvai nuvalomas, nebijantis mažų įbrėžimų ir nešvarumų. Kaip neretai sakoma tokiu atveju - „ilgai grojantis“.
Atsikratė blankios išvaizdos
Bendrai, praktiškumas yra viena svarbiausių šio modelio savybių. Jis neįmantrus, neišmanus, nebendrauja internetu su radijo stotimis ir nesusisiekia su „Google Maps“, tačiau labai smagiai ir patikimai tenkina šeimos automobilio funkcijas.
Vairuotojo pozicija taip pat labai patogi net 190 centimetrų ūgio žmogui, net nepasakysi, kad mašiną kūrė japonai.
Tiesa, japonai jos ir nekūrė, tik palaimino gamybą. Mat automobilis sukurtas „Toyota“ centruose Europoje, o gaminamas Turkijoje.
Gerai tai ar blogai?
Žinoma, pačioje Japonijoje pagamintas automobilis psichologiškai kelia daugiau pasitikėjimo.
Tačiau automobilių verslo kuluaruose kalbama, kad labai modernioje gamykloje Turkijoje surenkamos „Toyota“ savo kokybe tikrai lenkia Didžiojoje Britanijoje ar Ispanijoje gaminamas.
Ilgą laiką „Toyota Verso“ buvo kritikuojamas už blankų dizainą.
Šis modelis nėra kažkoks išskirtinis gražuolis, jis pernelyg neišsikiriantis automobilių sraute, tačiau pakankamai elegantiškas ir nenuobodus.
Žodžiu, toks, koks ir turi būti šeimyninis automobilis.
Konkurentas - skirtingo charakterio
Tarp tokio dydžio vienatūrių tik „Opel Zafira Tourer“ yra septynvietis. Tai – pagrindinis „Verso“ konkurentas.
Tačiau iš tiesų, šie automobiliai, nors ir būdami konkurentais, yra labai skirtingo stiliaus. Tiesa, artimi kainomis.
Bazinis „Toyota Verso“ su benzininiu 1,6 litro (132 AG) varikliu kainuoja 69,8 tūkstančio litų. Tai 600 litų daugiau nei pigiausia „Zafira Tourer“.
Dyzelinių versijų kainos skiriasi šiek tiek daugiau: 78,6 tūkstančio prašoma už „Zafira“, 80,5 tūkstančio - už „Verso“.
Tačiau tai automobiliai, važiuojantiems suteikiantys labai skirtingus pojūčius.
Visų pirma, „Zafira Tourer“ yra gerokai didesnis. Jis net 20 centimetrų ilgesnis, 6 centimetrais aukštesnis ir 80 kilogramų sunkesnis.
Pusiau juokais jį galima pavadinti kompaktiniu autobusu, kuris, natūralu, labiau pritaikytas keleivių gerovei.
Automobilio manieros kelyje, vairuotojo sedėjimo pozicija ir pavarų mechanizmo tikslumas nesuteikia preteksto važinėti aktyviai.
Tuo tarpu „Verso“ su labai tikslia ir patogioje vietoje įtaisyta mechanine pavarų dėže taip ir skatina vairuotoją: važiuok smagiau, energingiau, žvaliau. Juolab, kad puikiai sureguliuota pakaba tai leidžia daryti.
Lyginant šiuos du automobilius, „Verso“ neabejotinai labiau tinka apibūdinimas „draugiškesnis vairuotojui“.
Kam perkėlė rodmenis?
Gaila, neteko bandyti benzininės versijos su vienu iš dviejų 1,6 (132 AG) arba 1,8 litro (147 AG) benzininiu „Toyota“ varikliu. Nežinia, ar tokios galios varikliai nebus silpnoki 1420 kg. sveriančiai mašinai.
Tačiau net santykinai negalingas 2 litrų (124 AG) dyzelinis variklis veikia puikiai - yra elastingas, o tiksli pavarų dėžė leidžia labai tinkamai išnaudoti jo sukimo momentą (kuris nėra mažas - 310 Niutonmetrų).
Važinėjant aktyviai ir mėgaujantis važiavimu, mieste „Verso“ naudojo kiek daugiau nei 7 litrus dyzelino. Priimtinas rodiklis, atsižvelgiant į važiavimo stilių ir tai, jog automobilis buvo nuvažiavęs vos 3 tūkstančius kilometrų.
Posūkiuose mašina pernelyg daug nesvyra, o standartinėje įrangoje esanti ESP budi ir saugo vairuotoją nuo klaidų.
Ji nustatyta gana jautriai, tad vos tik atsiranda bent mažiausia slydimo galimybė - iš karto įsijungia. Tai neprideda sportiškumo pojūčio. Kita vertus, iš šeimyninio automobilio tokios savybės mažai kas ir tikisi.
Važiavimo komfortas ir pakabos darbas - geriausias tarp šios klasės konkurentų. Bendrą puikų įspūdį kiek menkina pernelyg lengvas vairo ratas - jis galėtų būti informatyvesnis.
Pasiekus maksimalų leistiną greitį magistralėje, į saloną ima skverbtis triukšmas nuo didelių išorinių veidrodžių.
Tačiau patys veidrodžiai yra puikūs: dideli, informatyvūs ir sumontuoti tinkamoje vietoje.
Lyginant su senesniuoju modeliu, viduje didžiausias pakeitimas - į konsolės vidurį prekeltas prietaisų skydas.
Niekada nebuvau tokio sprendimo šalinininkas ir esu įsitikinęs, kad rodmenys tiesiai prieš akis yra geriau nei nustumti į dešinę, kad ir ką sakytų automobilio dizaineriai.
Todėl ir šis sprendimas - bene vienintelis šaukštas deguto, gadinantis šiaip jau labai racionalų ir patogiai suprojektuotą saloną.
Kaip ištikimas šuo
Bendrai, apibūdinimas „racionalus patogumas“ bene geriausiai atspindi automobilio charakterį.
Čia nerasi nereikalingų dėžučių, nišų, dėtuvių ir blizgučių, kuriais neretai taip mėgsta girtis kiti gamintoijai, bet realiai jie niekam nereikalingi.
„Toyota Verso“ - lyg ištikimas, draugiškas ir nekaprizingas šuo. Jis nelaimi medalių tarptautiniuose konkursuose, tačiau už savo charakterį ir ištikimumą mylimas visų šeimos narių.
