Lengvieji automobiliai klimpsta purve ir balose, nuo mašinų laksto dalys. Purve užstrigti ir net apgadinti automobilį – vieni juokai. Kaip elgtis kelyje susidūrus su purvo ar vandens kliūtimi, pataria patyręs bekelių mėgėjas, Panevėžio visureigių klubo „Viesulas bastūnas“ vadovas Audrius Sutkus.
Viena svarbiausių taisyklių bet kuriam vairuotojui – suvokti, kokiu gruntu jis važiuoja. Pažliugę keliukai – atšilimo pasekmė, dar savaitę kitą purvas juose nesukietės. Tirpstantis sniegas persunkė smėlį, dirvą, molį, tačiau vanduo neturi kur nubėgti, nes žemėje dar laikosi įšalas.
Kad būtų aiškiau, A. Sutkus pateikė du pavyzdžius. Jei į dubenį pribersime žemių ir užpilsime jas vandeniu, šis niekur neišbėgs, todėl žemės virs purvu. Bet jei žemių užbersime ant kiaurasamčio ir pilsime vandenį, šis nutekės, ir po žemėmis vėl atsiras kietas pagrindas. Kol neišeis įšalas, neasfaltuoti keliukai dar bus kaip tas dubuo su žemėmis ir vandeniu.
„Todėl šiuo metu vairuotojai turėtų suvokti – net ir nuo keliuko pasukę į kairę ar dešinę bei tikėdamiesi kieto grunto jo neras. Vanduo visur padarė savo darbą ir neturi kur nutekėti. Jei atrodo, kad apvažiuoti kliūtį galima nusukus į lauką, iš tikrųjų taip nėra – žemė ir ten pažliugusi“, - aiškino bekelių mėgėjas.
Kaip vairuoti, priklauso nuo varomųjų ratų
Kaip elgtis vairuotojams, jei neasfaltuotame užmiesčio kelyje prieš akis staiga išnyra purvo ar vandens kliūtis?
Pirmasis patyrusio vairuotojo patarimas – neskubėti pasikeisti žieminių padangų. Ypač – jei jos be dyglių. Vasarines padangas jis pataria montuoti tik pradžiuvus keliukams, mat šios skirtos ne užmiesčiui, o didesniam greičiui pasiekti, todėl su pagrindu sukimba visai kitaip nei žieminės ar purvui skirtos padangos.
Dažnam vairuotojui atrodo, kad lengvasis automobilis purve greitai užklimpsta, tačiau ir tokia mašina yra pakankamai pravaži, tik reikia žinoti, kaip ją valdyti.
Jei įmanoma, privažiavus purvą idealiausia būtų rinktis naują kelią – važiuoti ant provėžų, o ne jomis. Lengvojo automobilio prošvaisa pakankamai nedidelė, todėl, pasiekęs mašinos apačią, purvas ją stabdo. Neretai ir provėžose gruntas būna minkštesnis, todėl automobilis vis tiek klimpsta, tačiau ne taip smarkiai, kaip važiuojant tarp provėžų.
Važiuodami purvu vairuotojai mėgsta spausti greičio paminą kone iki dugno. Tai nėra klaidingas sprendimas, bet su viena sąlyga: reikėtų nepamiršti, kad akceleruojant būtina intensyviai sukti vairą į kairę ir dešinę pusračiu pagal laikrodžio rodyklę nuo 9 iki 3 valandos. Tik taip sukinėjant vairą ir spaudžiant greičio pedalą, padangos šoniniu protektoriumi užsikabina už kietesnio grunto, ir automobilis neužklimpsta.
Jei spausdamas greičio paminą vairuotojas nesukinės vairo, padangos smuks į minkštą gruntą, ir automobilis greičiausiai užklimps.
Tačiau greičio pamina taps priešu, jei vairuotojas pasirinks naują kelią tarp provėžų. Tokiu atveju patariama važiuoti lėtai, nes dėl didelio greičio automobilis gali nulėkti į provėžą.
Šios taisyklės galioja tik priekiniais ratais varomiems lengviesiems automobiliams. Galine ašimi varomą mašiną purve reikia valdyti visai kitaip. „Galiniais ratais varomu automobiliu per purvą teoriškai galima pravažiuoti tik dideliu greičiu, bet jokiu būdu nesukiojant vairo. Tada galas prastumia priekį. Susukti ratai stabdo automobilį, galas klimpsta ir nebestumia automobilio“, - aiškino A. Sutkus.
Galine ašimi varomas automobilis pravažesnis, jei yra pakrautas. Tuomet galas ne taip šokinėja. Nepakrauta tokia mašina gerokai labiau klimpsta ir ją sunkiau valdyti, kad nenuslystų nuo kelio.
Bet kuriuo atveju, priekiniais ratais varomas automobilis yra daug pravažesnis.
Patyrę vairuotojai puikiai žino, kad automobilio pravažumas gerokai padidėja sumažinus padangų slėgį. Tačiau tuo pasinaudoti gali toli gražu ne kiekvienas, nes daugelis nesivežioja manometro – slėgio matavimo prietaiso.
„Visureigių vairuotojai žino ir kitokių būdų, kaip vienodai nuleisti slėgį padangose be manometro, bet nepatyrusiems vairuotojams nepatarčiau jais naudotis. Be to, reikia nepamiršti, kad mažinant slėgį padangose, mažėja automobilio prošvaisa, todėl, išvažiavus ant kieto grunto, nuleistomis padangomis važiuoti gali būti net pavojinga“, - teigė A. Sutkus.
Baloje gresia hidrosmūgis
Kokias didžiausias klaidas pažliugusiame kelyje daro lengvųjų automobilių vairuotojai?
„Dažniausiai kliūtis atsiranda netikėtai. Važiuoji važiuoji, ir staiga – labai baisus kelias. Neretai iš baimės atleidžiamas akceleratoriaus pedalas ir vidury kliūties staiga sustojama. Tada jau, greičiausiai, teks kviestis pagalbą“, - sakė A. Sutkus.
Dar viena priežastis, kodėl vairuotojai klimpsta purvo kelyje, – jie gaili automobilio ir stengiasi važiuoti atsargiai. Jeigu jau pasiryžote važiuoti per purvo ar vandens kliūtį, nebijokite spausti greičio paminos, nes užklimpęs automobilis – didesnė bėda nei rizika dideliu greičiu prašokti pavojingą ruožą.
Purve įklimpusį automobilį vis tiek kažkam teks traukti, o traukiant mašina bus laužoma labiau nei važiuojant savarankiškai.
A. Sutkus kategoriškai patartų nevažiuoti per didelę nežinomą balą. Šylant orams ir tirpstant sniegui dabar kai kuriuose užmiesčio keliuose galima pamatyti 15 ar net 20 metrų ilgio balų. Tačiau niekas negali tiksliai įvertinti, koks jų gylis.
„Per tokias balas lengvuoju automobiliu nesiūlyčiau važiuoti, nes tokiose mašinose oras patenka arba per priekinį sparną arba ties priekinėmis grotelėmis - palyginti žemai. Todėl važiuojant per vandenį labai nesunku patirti hidrosmūgį“, - aiškino patyręs vairuotojas.
Hidrosmūgis – kritinis variklio gedimas, kurį sukelia į variklį patekęs vanduo. Po hidrosmūgio dažniausiai varikliui reikalingas kapitalinis remontas.
Dar vienas A. Sutkaus patarimas važinėjimo purve patirties neturintiems vairuotojams – verčiau ieškoti kito kelio, nei kliūtyje laužyti automobilį.
Kokių gedimų gali atsirasti?
Kokie automobilio gedimai gresia vairuojant purve ar per vandenį? „Visi nauji automobiliai labiausiai kenčia dėl to, kad jų apačioje – daug plastikinių apsaugų. Šios dažniausiai skirtos garsui izoliuoti, nes dugno apsaugos nuo kokių nors pažeidimų paprastai dedamos tik užsisakius papildomą komplektaciją. Dauguma lengvųjų automobilių – be jokių dugno apsaugų, todėl purve dažnai nukrenta plastikinės dalys, slenksčiai, purvasargiai“, - teigė A. Sutkus.
Pažliugusiame kelyje į varančiuosius ratus – priekinius ar galinius – papuola smėlio, žvyro, molio. Vairuojant kelyje po purvo kliūties, stabdžių diskai įkaista, todėl molis ir smėlis labai greitai ant jų sudžiūva, ir net po nedidelio purvo ruožo automobilis ima vibruoti. Tai gali pakenkti, pavyzdžiui, guoliams.
Dėl to patartina po pasivažinėjimo purvyne ratus išplauti stipria vandens srove ar užsukti pas padangų montavimo specialistus, kad šie nuo ratų nuvalytų purvą.
