Gintautas Šlėderis, techninių apžiūrų įmonių asociacijos „Transeksta“ direktorius, mano, jog kai kurie reikalavimai turėtų būti peržiūrėti. Mat Europos Sąjungos direktyvoje dėl techninių apžiūrų atlikimo toli gražu ne viskas apibrėžta ir kai kuriuos dalykus reglamentuoja konkrečios šalies teisės aktai.
Pavyzdžiui, anksčiau gesintuvo nebuvimas buvo laikomas smulkiu trūkumu ir jį pašalinti turėjo pats vairuotojas.
Dabar, pagal priešgaisrinės apsaugos departamento nustatytus reikalavimus, lengvajame automobilyje turi būti vienas 2 litrų talpos arba du po 1 litrą gesintuvai.
„Dviejų litrų gesintuvas yra didelis ir sunkus daiktas, jam automobilyje nėra numatyta jokia tvirtinimo vieta. Todėl avarijos atveju, automobiliui verčiantis ir trenkiantis į stovinčią kliūtį, toks gesintuvas skrietų lyg bomba ir tikrai keltų pavojų važiuojantiems“, - portalui lrytas.lt sakė pašnekovas.
Vežiotis du 1 litro talpos gesintuvus taip pat nėra patogu.
Specialisto teigimu, automobilyje užtektų 1 litro talpos gesintuvo, kaip tai yra daugumoje Europos šalių.
Ar reguliuojami žibintai?
Kitas nuo kovo 1-os pradėtas tikrint dalykas - šviesos srauto pokrypio reguliavimo mechanizmas.
Žibintai su kaitrinėmis lemputėmis lengvajame automobilyje paprastai turi reguliavimo įtaisus, įrengtus vairuotojui kairėje pusėje. Tai sukamas ratukas ar perstumiama svirtelė.
Pakeitus jos padėtį, šviesos srauto pokrypis keičiasi. Pakrovus automobilį privalu tinkamai sureguliuoti žibintus, kad nebūtų akinami priešpriešais atvažiuojantys kiti eismo dalyviai.
Dabar techninei apžiūrai nepakanka, kad statiškai įtvirtintas žibintas skleistų šviesą teisinga kryptimi. Jo srautas dar privalės reguliuotis įtaisais, įrengtais gamintojo.
Tai aktualu po avarijų suremontuotų automobilių savininkams. Mat paprastai po eismo įvykio žibintai suremontuojami tiek, kad tinkama kryptimi skleistų šviesos srautą, bet keisti jo padėties gamintojo skirtais įtaisais negalima.
Jeigu žibintų reguliavimo mechanizmas neveikia, susidėvėjęs ar sulūžęs, automobilio valdytojas privalo jį pakeisti. Nesant galimybės atskirai pakeisti reguliavimo mechanizmo teks keisti visą žibintą.
„Pakeisti žibintą su reguliavimo mechanizmu gali kainuoti kokius 2 tūkstančius litų. Natūralu, kad toks reikalavimas kelia vairuotojų nepasitenkinimą, todėl siūlysime, kad šis reikalavimas būtų taikomas tik automobiliams, kurie pirmą kartą į TA atvažiuos po kovo 1 dienos“, - kalba G. Šlėderis. Iki šiol artimųjų šviesų normų neatitikimai sudarė 18 procentų visų techninei apžiūrai teikiamų automobilių
Tad jau kitą trečiadienį numatomas „Transekstos“ ir Kelių transporto inspekcijos atstovų susitikimas, kuriame bus aptarti kai kurie diskutuotini TA reikalavimai.
Katalizatoriai - dar ne bėda?
Tuo tarpu rūpesčių dėl tikrinamų katalizatorių (išmetimo dujų neutralizatorių) yra mažiau nei tikėtąsi.
Nuo kovo 4 iki 22 dienos TA šalyje buvo patikrinti 28 tūkstančiai automobilių ir tik 18 jų buvo su išpjautais katalizatoriais.
Tiesa, reikalavimai, susiję su dujų išmetamųjų kenksmingumą mažinančiais katalizatoriais ir Liambda zondais galioja tik toms mašinoms, kurios į TA pirmą kartą važiuoja po kovo 1 dienos.
Katalizatoriaus pjovimo ar jį gaubiančio elemento virinimo žymės traktuojamos kaip konstrukcijos pakeitimas. Tai neleistinas įsikišimas į gamintojo numatytą sistemą, kuriai taikomas tipo patvirtinimas.
„Nustačius, kad katalizatorius neveiksmingas ar turi kažkokių pažeidimų, elementas turės būti tiesiog keičiamas, nes jam remontas nėra numatytas. Priešingu atveju teigiama techninės apžiūros išvada nebus suteikta“, - teigia Ramūnas Vėlavičius, bendrovės „Transporto studijos“ vyriausiasis ekspertas.
Ne paslaptis, kad naudotų automobilių katalizatoriai, kuriuose yra spalvotųjų metalų, yra noriai superkami, už vieną mokant 200 - 300 litų. Tačiau naujas katalizatorius kainuoja labai brangiai - kelis tūkstančius litų.
Vairo sistemai - daugiau dėmesio
Nuo kovo 1 dienos išskiriama ne tik oro pagalvių, bet ir kitų pasyviojo saugumo priemonių, tarp jų ir saugos diržų įtempiklių, patikra. Bendras SRS sistemos įvertinimas aprėps ne tik signalinį įtaisą, regimą prietaisų skydelyje, bet ir tikrinant jos veikimą, nustatant, ar nėra klastojimo požymių, ar nepakeista signalinės sistemos schema.
Papildomais reikalavimais iš esmės keičiasi vairo sistemos tikrinimas, neapsiribojant vien statiniu metodu. Tikrinama ne tik stovint ant tvirto pagrindo, bet ir esant pakeltiems nuo žemės ratams, sukant juos iki kraštinių padėčių į kairę ir į dešinę.
Taip vertinamas visas veikimo diapazonas, nustatomos neleistinos įvaržos, įtrūkimai, deformacijos vairo mechanizme.
Susukus ratus iki kraštinių padėčių stebima, ar vairo mechanizmo dalys neblokuoja viena kitos, ar nėra trinties su dalimis, su kuriomis jie neturėtų kontaktuoti.
Tikrinant pakeltus ir išsvertus ratus atliekama išsamesnė ratų, padangų būklės, guolių ir kitų pakabos elementų patikra.
Įvarža ratų guoliuose gali būti nulemta ne vien dėl tiesioginio perveržimo, bet ir kitų priežasčių, pvz., susidėvėjimo. Guoliai pradeda strigti dėl atsiradusių dilimo produktų ar pablogėjusių tepimo savybių.
Išsamiau tikrinama ir stabdžių nepraslydimo sistema ABS, dėmesį kreipiant į rato sukimosi greičio jutiklius, ar jie nėra demontuoti, sulaužyti, netinkamai įrengti, tuo pačiu įvertinant šios sistemos elektros instaliaciją.
Laidai negali būti pakeisti ar netinkami sumontuoti.
