JAV skendę automobiliai jau pakeliui į Lietuvą: kaip juos atpažinti ir nepirkti?

2013 m. kovo 25 d. 08:55
Mindaugas Grinius
Į Lietuvą jūriniais konteineriais jau keliauja pernai spalio pabaigoje JAV rytinę pakrantę nusiaubusio uragano „Sandy“ metu nuskendę automobiliai.
Daugiau nuotraukų (1)
Laikoma, kad tai buvo rekordinė pagal dydį ir apsemtas teritorijas audra JAV Atlanto pakrantėje. Septyniose valstybėse žuvo 253 žmonės, skaičiuojama, kad po vandeniu atsidūrė apie 230 tūkstančių mašinų.
Todėl nenuostabu, kad po „Sandy“ uragano tūkstančiai automobilių jau pavasarį gražūs ir sutvarkyti atsidurs mūsų šalies turguose.
Kaip jie patenka į mūsų šalį ir kaip atpažinti skendusį automobilį? Juolab, kad tokių automobilių baidosi ir draudikai.
„Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas sakė, kad iš potvynio zonų atkeliaujantys išdžiovinti ir suremontuoti automobiliai yra priskiriami padidintos rizikos kategorijai. Todėl draudikai linkę nepriimti tokios rizikos ir atsisako drausti „skendusius“ automobilius.
Jo teigimu, tokių automobilių likutinė vertė taip pat gali būti iki 10 kartų mažesnė nei tokio pat neskendusio automobilio.
"Kaip žinia, Amerikos rinkoje tokie automobiliai po tokių nelaimių iš viso yra pripažįstami neeksploatuotinais", - kalbėjo jis.
Specialisto teigimu, laukdami automobilių iš uragano zonos Lietuvoje draudikai atidžiau vertina kiekvieno galimai iš potvynio zonos atvežto automobilio riziką ir, pasitvirtinus informacijai, kad apdrausti norima „skenduolį“, tokios rizikos neprisiima.
Pirmoji apsauga - internetu
Pirmas patarimas ketinantiems pirkti bet kokį naudotą automobilį iš JAV - sužinokite norimo pirkti automobilio identifikacijos numerį VIN (angl. „Vehicle Indentification Number“).
Žinodami VIN, potencialūs pirkėjai gali patikrinti automobilio istoriją tam skirtuose tinklapiuose. Pavyzdžiui, Carfax.com ir kituose.
Be to, žinant, kad net pusė visų skendusių automobilių būna vėliau parduodami, po „Sandy“ uragano buvo sukurta speciali svetainė Flood.carfax.com, kurioje yra kaupiami duomenys būtent apie skendusius automobilius.
Dar kita svetainė nemokamai siūlo šaltinį, kuris leidžia vartotojams pagal automobilio VIN numerį pamatyti, ar transporto priemonė buvo registruota valstijoje, kuri buvo paskelbta Federalinės pagalbos nelaimės zona dėl potvynio.
Trečias portalas siūlo nemokamą informaciją apie potvynio ir audros automobiliams padarytą žalą per savo „Storm SCAN„ funkciją. Šiuo atveju, įvedus VIN, svetainėje matyti, ar transporto priemonė buvo deklaruota kaip audros sugadinta.
Žodžiu, nepatingėkite praleisti daugiau laiko prie kompiuterio – tai padės išvengti nemalonių staigmenų ateityje įsigijus norimą mašiną.
Sukūrė galingą duomenų bazę
Pagal JAV teisės aktus, jei savininkas pateikė draudimo bendrovei paraišką dėl žalos atlyginimo ir ji buvo atlyginta, draudikai turi nurodyti, už kokio pobūdžio pažeidimus atlyginta.
JAV draudimo kompanijų narystės pagrindu sukurta organizacija NICB (angl. „National Insurance Crime Bureau“) kaupia ir saugo duomenis apie automobilių draudiminius įvykius po uragano „Katrina“.
Jie sukūrė įrankį, vadinamą VINCheck, kuris leidžia pirkėjams patikrinti transporto priemonių būklę ir jų istoriją. Vartotojai gali patikrinti iki penkių transporto priemonių per dieną.
Tačiau iš įvairių šaltinių gautą informaciją reikia kruopščiai patikrinti, kadangi nė viena komercinė svetainė negali teigti, kad ji valdo 100 procentų visos informacijos apie transporto priemones, kurios buvo patyrusios žalą. Tas pats pasakytina ir apie NICB duomenų bazę.
Nepriklausomai nuo automobilį lydinčių dokumentų, šiose duomenų bazėse dažniausiai bus nurodyta automobilio istorija: CarFax  arba AutoCheck.
Apie skendusius automobilius informacijos taip pat galima rasti: AARPNational Association of Attorneys General
Skirtingi skenduolių žymėjimai
Įvairiose JAV valstijose naudojami įvairūs automobilio būklės pažymėjimai. Kai kurios valstijos yra priėmusios teisės aktus ir konkrečius techninius standartus, pagal kuriuos reikalaujama, kad potvynio sugadintas automobilis atitinkamai būtų pažymėtas: „salvage“, „flood“, „water - damaged“ ir panašiai.
Šiuos žymėjimus atitinkamai naudoja ir draudimo kompanijos, atlygindamos savininkui potvynio padarytą automobiliui žalą.
Taigi, automobilio dokumentuose paprastai būna atskleista, kokiame eismo įvykyje ar stichinėje nelaimėje jis nukentėjo.
Skendę sugrįžta į kelius
Kiti prieš „Sandy“ JAV siautę uraganai “Katrina”, “Rita”, “Wilma” nuo 2005 metų nuniokojo daugiau kaip 600 000 automobilių. Tačiau NICB teigimu, maždaug pusė jų vėl buvo parduoti.
Kokiu būdu šie potvynių nuniokoti automobiliai dažnai atsiduria už tūkstančių mylių nuo savo skendimo vietos parduodamų automobilių aikštelėse?
Tipiškas scenarijus yra maždaug toks: keletą dienų vandenyje mirkęs automobilis nuslūgus potvyniui yra ištraukiamas.
Savininkas praneša draudimo kompanijai, kad automobilis yra visiškai suniokotas.
Draudikai sumoka savininkui pinigus ir automobilis išgabenamas į išmontavimo aikštelę, kur  jis turėtų būti išardytas dalimis arba utilizuojamas.
Tačiau apsukrūs perpirkėjai pusvelčiui superka tokius automobilius iš išmontavimo aikštelių arba dar jų nepasiekus. Sutvarko, išvalo ir vėl parduoda aukcione arba individualiems pirkėjams.
Paprastai pardavimui automobilis būna išgabenamas į kitą valstiją, kur lengviau gauti naują „title“ neatskleidžiant, kad jis buvo skendęs.
Problemos - vėliau
Kai skendęs automobilis pasiekia aukcioną, jis gali atrodyti visai geros būklės ir patrauklios kainos. Bet po kelių savaičių ar mėnesių reikėtų laukti rimtų problemų.
Sūrus Atlanto vanduo, druskos ir rūdys be gailesčio atakuoja kėbulą, variklį ir kitas automobilio dalis.
Nėra jokių galimybių išmirkusių vandenyje elektros prietaisų ir laidų visiškai išdžiovinti ir išvalyti. Prasideda oksidacija, tad bėdos su elektronika – garantuotos.
Rimtų gedimų galima laukti stabdžių sistemoje, durų atidarymo mechanizmuose, pavarų dėžėse, oro įpūtimo ir kondicionavimo sistemose bei kitur.
Ketinantys pirkti automobilį iš JAV, turi nepagailėti papildomų pastangų, šiek tiek išlaidų, atlikti keletą papildomų patikrinimų ir, svarbiausia, išlikti šaltų nervų.
Mat nesąžiningi pardavėjai labai nemėgsta kruopštaus tikrinimo. Jeigu pardavėjas nervinasi ir nenori leisti atlikti papildomų kontrolės procedūrų, tokį automobilį ir jo pirkėją galima tiesiog pamiršti.
Jei pirkėjas yra pasirengęs tęsti tikrinimą, derėtų atlikti keltą paprastų procedūrų.
Į ką atkreipti dėmesį?
Kiek įmanoma, patikrinkite kiekvieną automobilio užkampį ir plyšį.
Jei matote, kad automobilis pernelyg kruopščiai išvalytas, pavyzdžiui, variklio skyrius yra nepriekaištingai švarus, atrodo valytas garais ar didelio slėgio vandens srove, be to, automobilio kaina pernelyg patraukli – jis įtartinas.
Automobilių, kurie buvo apsemti vandens, salonuose jaučiamas savotiškas pelėsių kvapas, panašus kaip drėgname rūsyje.
Net jei automobilis buvo išvalytas, o kvapas gali būti užmaskuotas dezodorantu, tai gali būti ženklas, kad pardavėjas bando nuslėpti tiesą.
Neverta labai pasitikėti įspūdžiais po bandomojo važiavimo automobiliu. Mašina gali būti sutvarkyta taip, kad būtent tuo metu veiks nepriekaištingai, be to, ne specialisto ausiai atskirti skleidžiamus garsus, ypač jei jie palydimi variklio dirželio „čirpsėjimo“ ar stabdžių trinkelių cypimo.
Jeigu automobilis jau yra atsidūręs Lietuvoje, nepagailėkite keleto dešimčių litų geram mechanikui arba autorizuoto automobilių pardavėjo įmonei ir patikrinkite automobilio techninę būklę.
Kvalifikuoti mechanikai lengviau ir tiksliau nustatys automobilio techninę būklę ir pasakys kokios problemos kamuoja parduodamą mašiną.
Itin patraukli kaina už santykinai mažos ridos ir „geros“ būklės automobilį taip pat yra įtarimų keliantis požymis.
Netenka daugiau nei pusės vertės
Vartotojai, kurie nežinodami perka potvynių sugadintą automobilį, yra apgaunami keliais būdais.
Pirma, potvynio pažeidimai paprastai sumažina automobilio rinkos vertę net 70 procentų (jeigu automobilis dar iš viso turi kokią nors vertę po mirkimo sūriame vandenyje).
Kadangi dėl vandens poveikio per tam tikrą laiką pradeda rūdyti ir oksiduotis elektros bei mechaninių dalių komponentai, tikrieji automobilio pažeidimai negali būti pastebėti iš pradžių, o ateityje jie pareikalaus didelių remonto išlaidų.
Galiausiai, potvynių apgadintos transporto priemonės, pagal draudikų apibrėžimą, yra tiesiogiai pavojingos saugumui.
Niekas nežino, kada korozijos paveikti gali sugesti stabdžių sistemos ar kiti saugos komponentai ir automobilis taps ypatingai pavojingas vairuojant.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.