Komercine paslaptimi prisidengę akivaizdžiai nekokybiškų automobilių numerių gamintojai priversti minti teismų slenksčius, tačiau ir ten dar mėgina išsukti uodegą. Galbūt todėl, kad veiksmai pateisina tikslą?
O tikslas – nemenkas valstybės įmonės „Regitra” užsakymas ne vieniems metams.
Kilo nemenkų abejonių
„Regitros” paskelbtame konkurse dalyvavo du ūkio subjektai: mūsų šalyje numerius gaminanti ir iki šiol juos tiekianti bendrovė „Baltic Sign” bei Lenkijos ir Lietuvos įmonių konsorciumas „SaldPack/UTAL”.
Vienas svarbiausių kriterijų buvo pažymos, kad potencialių tiekėjų numeriai atitinka Lietuvos teisės aktų keliamus kokybės reikalavimus – standartą LST 1447:2005.
Bendrovė „Baltic Sign” pateikė pavyzdžius, taip pat visus reikiamus dokumentus, patvirtinančius pavyzdžių atitiktį. „SaldPack/UTAL” konkurso metu taip pat pateikė ženklų pavyzdžius ir Lenkijos automobilių transporto instituto pažymą, patvirtinančią, kad konsorciumo ženklai irgi atitinka keliamus reikalavimus.
Praėjusių metų gegužę „Regitra” paskelbė, kad abiejų numerių tiekėjų gauti pasiūlymai tinkami. Bet vienam jų kilo pagrįstų abejonių dėl konkurento gaminių.
Trūkumai – akivaizdūs
„Baltic Sign” kreipėsi į „Regitrą” ir paprašė leisti susipažinti su kito konkurso dalyvio – konsorciumo „SaldPack/UTAL” – pasiūlymu.
Perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisijos posėdžio metu, dalyvaujant visai konkurso komisijai, nebuvo leista to padaryti, nes lenkų gamintojas UTAL savo pasiūlymą nurodė kaip komercinę paslaptį. O bendrovė „Baltic Sign” leido susipažinti su viskuo.
Apžiūrėjus jungtinės veiklos pagrindu veikiančio konkurso dalyvio pateiktus valstybinių numerių ženklų pavyzdžius tapo aišku, kad jie niekaip negali atitikti LST 1447:2005 standarto.
Net ir be išsamesnių tyrimų buvo akivaizdu, kad konkursui pateikti numeriai paprasčiausiai neatspindi šviesos.
Apie tai buvo informuota „Regitros” viešojo pirkimo komisija. Dėl to, kad konsorciumo pateikti numeriai neatitinka esminių reikalavimų, po kelių dienų „Baltic Sign” pateikė „Regitrai” pretenziją reikalaudama atmesti tiekėjo „SaldPack/UTAL” pasiūlymą.
Teko kreiptis į teismą
Tačiau perkančioji organizacija šią pretenziją po savaitės atmetė.
Maža to, „Baltic Sign” nebuvo leista susipažinti su Lenkijos automobilių transporto instituto pažyma, kuria kažkodėl buvo patvirtinta „SaldPack/UTAL” ženklų atitiktis pagal LST 1447:2005 reikalavimus.
„Darosi aišku, kad „SaldPack/UTAL”, pateikdamas „Regitrai” Lenkijos automobilių transporto instituto pažymą, suklaidino „Regitrą” ir siekė į Lietuvos rinką patiekti nekokybiškus, akivaizdžiai keliamų reikalavimų neatitinkančius ženklus”, – sakė „Baltic Sign” direktorius Vaidotas Jonas Skrickas.
Bendrovė pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui. Bylos medžiaga teismui leido pagrįstai suabejoti „SaldPack/UTAL” pateiktų ženklų kokybe.
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 20 d. priėmė nutartį, kuria buvo paskirta „SaldPack/UTAL” konkursui pateiktų valstybinio numerio ženklų pavyzdžių ekspertizė.
Teismas suformulavo konkrečius klausimus ekspertams. „SaldPack/UTAL” siekė, kad ekspertizei būti pasirinktas jiems jau palankią pažymą pateikęs Lenkijos automobilių transporto institutas.
Tačiau teismas nurodė tyrimą atlikti su proceso dalyviais nesusijusiame Vokietijos institute.
Vokiečių išvada – griežta
Vokiečiai, ištyrę konsorciumo siūlytus numerių pavyzdžius, pateikė aiškų atsakymą: jie neatitinka pagal LST 1447:2005 standartą keliamų reikalavimų.
Nurodyti ir konkretūs trūkumai: Europos Sąjungos simbolis ir Lietuvos Respublikos simbolis LT neatspindi šviesos, ženklų kraštuose mėlyna spalva nėra vientisa, mėlynus dažus galima nuvalyti tirpikliu, todėl mėlynos juostos negalima laikyti integruota šviesą atspindinčios dangos dalimi ir kt.
Tuomet galutinai paaiškėjo, kad „SaldPack/UTAL” „Regitrai” greičiausiai pateikė neteisingus ir tikrovės neatitinkančius dokumentus, taip pat ženklų pavyzdžius, kurie neatitinka teisės aktuose numatytų reikalavimų.
Kilo pagrįstų įtarimų, kad konsorciumas sąmoningai galėjo pateikti perkančiajai organizacijai neteisingą informaciją, taip siekdamas laimėti konkursą ir pelnytis iš „Regitros” užsakymų.
Tuomet tapo suprantamas ir nemenkas konkurso dalyvių pasiūlytų kainų skirtumas: „SaldPack/UTAL” siūlė vieną numerio plokštelę už 12,75, o „Baltic Sign” – už 19,69 lito.
Nors niekam ne paslaptis, kad kokybė visuomet yra susijusi su kaina.
Susidomėjo ir prokurorai
Kilo klausimų, kaip tokių trūkumų galėjo nepastebėti tokia kvalifikuota ir kompetentinga institucija kaip Lenkijos automobilių transporto institutas, parengęs pažymą, kurios turinys yra akivaizdžiai neteisingas.
Mat jei nekokybiški automobilių numeriai patektų į rinką, kiltų reali grėsmė juos lengvai suklastoti. Tai būtų įmanoma daryti ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu.
Dėl galimo dokumentų klastojimo fakto „Baltic Sign” kreipėsi į prokuratūrą.
Pastaroji praėjusių metų pabaigoje pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamos veikos „SaldPack/UTAL” pateikiant „Regitrai” dokumentus konkurso dėl valstybinio numerio ženklų įsigijimo metu ir (arba) Lenkijos automobilių transporto institutui parengiant ir išduodant dokumentus dėl ženklų atitikties.
Vėl bruka lenkus
Tačiau visa ši epopėja tęsiasi iki šiol. Mat „SaldPack/UTAL” toliau aklai neigia paaiškėjusias aplinkybes ir vilkina bylą: konsorciumo atstovai paprašė teismo skirti dar vieną ekspertizę.
Maža to, ją atlikti vėl buvo pasiūlyta Lenkijos automobilių transporto institute.
Tačiau teismas, siekdamas pašalinti bet kokias abejones ir gauti kuo išsamesnius tyrimus, nusprendė pasitelkti visai nesusijusį Vokietijos DEKRA institutą.
Po tokio sprendimo „SaldPack/UTAL” ėmė aiškinti, kad ekspertai apskritai negalės atlikti turimų ženklų pavyzdžių tyrimų, esą juos jau sugadino ankstesni tyrėjai, todėl neva reikia pateikti naujus.
Be to, įklimpęs konkurso dalyvis tvirtino, neva Vokietijos institutai išvis nėra akredituoti atlikti tokius tyrimus.
„Tai visiška netiesa. Vokietijoje yra trys institutai, turintys reikiamus sertifikatus ir teisę atlikti numerių ženklų bandymus”, – tvirtino „Baltic Sign” vadovas V.J.Skrickas.
Tiesiog vilkina bylą
– Kaip vertinate tokius konkurentų veiksmus žūtbūt įrodyti savo tiesą, net jei aiškėja jiems nepalankios aplinkybės? – klausėme V.J. Skricko.
– Mums nesuprantama, kodėl reikia ekspertizę atlikti tiktai jų siūlomame institute, kam reikia pateikti naujus pavyzdžius. Tai akivaizdus bylos vilkinimas.
Kita vertus, klausimų kelia ir pats dalyvis. „SaldPack” registruota kažkokiame užkampyje.
Vadinasi, jie tebūtų tiktai savo dalį pasiimantys tarpininkai, o numerius gamintų jų partneriai Lenkijoje.
Taip ne tik nesukuriamos, bet ir naikinamos jau esamos darbo vietos mūsų šalyje, o valstybė netenka nemenkų mokesčių.
Jei nėra gamyklos Lietuvoje, tai kaip galima užtikrinti aštuonerių metų garantijos vykdymą? Pavyzdžiui, mes numerių plokštes anksčiau gaminome tik Kaune, dabar – ir Vilniuje. Juk brokuotus numerius reikia pakeisti per dieną.
– Ar tikrai konkursui galėjo būti pateikti suklastoti dokumentai?
– Į tai gali atsakyti tik prokurorai. Šiuo metu kaip tik vyksta tyrimas. Mūsų nuomone, neatitikimo požymių esama.
– „Baltic Sign” į rinką irgi buvo patiekusi nekokybiškų numerių, prasidedančių raide E. Tai vienas iš „SaldPack/UTAL” kontrargumentų. Ką galėtumėte į tai atsakyti?
– Taip, toks atvejis buvo.
To priežastis – didžiausio pasaulyje šviesą atspindinčios plėvelės gamintojo koncerno „3M” technologinė klaida, kurią jie oficialiai pripažįsta.
Tokius numerius mes keičiame nemokamai.
„Regitra” kol kas nieko nekomentuoja
Laimutė Užupė, Valstybės įmonės „Regitra” atstovė:
„Valstybės įmonė „Regitra” atvirą konkursą neterminuoto galiojimo ir laikiniesiems valstybinio numerio ženklams pirkti buvo paskelbusi 2012 m. sausio mėnesį.
Kai pasiūlymus pateikusiems tiekėjams įmonė pranešė apie planuojamą vokų su kainomis atplėšimo procedūrą, netrukus buvo gautas vieno konkurso dalyvių pranešimas, kad Vilniaus apygardos teismui jis pateikė ieškinį dėl valstybinio numerio ženklų pirkimo.
Vienam konkurso dalyvių kreipusis į teismą, šiuo metu vyksta teisminiai ginčai ir pirkimo procedūros yra sustabdytos.
Kol vyksta teismo procesas, įmonė šio viešojo pirkimo nekomentuoja.
„Regitros” tikslas – teikti kokybiškas, klientų lūkesčius atitinkančias viešąsias paslaugas.
Įmonė dės visas pastangas, kad dėl viešojo pirkimo susiklosčiusi situacija neturėtų įtakos įprastam klientų aptarnavimo procesui, o klientai galėtų greitai ir patogiai pasinaudoti transporto priemonių registravimo paslaugomis.”
(Užs. Nr. 13AV12-49)
