„Mūsų žmonės tikrai išradingi, – sakė įmonės „Regitra” Transporto priemonių registracijos metodikos skyriaus vyresnysis specialistas Rimvydas Strakšas. – Prisigamina įvairiausių judančių aparatų, tačiau dažniausiai bando iš dviejų automobilių susivirinti vieną.”
Misija beveik neįmanoma
Paprastai meistrai pirma pasigamina, o paskui ieško būdų, kaip įteisinti savo kūrinį.
O turėtų būti atvirkščiai. Pirmiausia derėtų kreiptis į Valstybinę kelių transporto inspekciją prie Susisiekimo ministerijos, mat kaip tik ji nustato reikalavimus, kuriuos turi atitikti savadarbė transporto priemonė.
Arba į bet kurį techninės apžiūros centrą, nes techninės apžiūros centrai yra ir ekspertizės įmonės, ne tik tikrinančios, bet ir konsultuojančios, kokie dokumentai savadarbei transporto priemonei yra privalomi.
Jeigu transporto priemonė atitinka Lietuvoje keliamus reikalavimus, jai išduodami ekspertizės įmonės dokumentai ir tada ją galima registruoti.
Transporto priemonė laikoma savadarbe, kai yra individuali, nepanaši į kitų gamintojų gaminamas transporto priemones.
Jeigu transporto priemonės dizainas smarkiai pasikeičia dėl aptakų ar kitų pagražinimų, tai įvertinama jos techninės apžiūros metu. Tiesa, popieriuje išguldytas savadarbės transporto priemonės įteisinimas neatrodo labai sudėtingas tik tol, kol nepradedi veikti.
„Reikalavimai savadarbėms transporto priemonėms nustatyti pagal ES dokumentus, todėl visose šalyse yra panašūs. Tačiau, pavyzdžiui, latviai į viską žiūri laisviau.
Tarkim, pas mus sunkiai įmanoma pakeisti krovininio automobilio paskirtį į keleivinio.
Kaimyninėse šalyse ši procedūra paprastesnė”, – pavirtino R.Strakšas.
Niekas negali įvertinti?
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Saugaus eismo centro docentas Vigilijus Sadauskas Lietuvoje egzistuojančiai registravimo ir techninės apžiūros sistemai negaili kritikos.
„Lietuvoje nežinau nė vienos įmonės, nė vieno žmogaus, kuris realiai galėtų patikrinti, ar savadarbė transporto priemonė tinkama eksploatuoti, tad realiai nėra jokių galimybių ją įteisinti.
Atskiros kalbos verta ir mūsų techninės apžiūros sistema.
Pavyzdžiui, nesuprantu, kodėl „Toyota” automobilio negalėtų tikrinti oficialusis gamintojų atstovas, daug geriau nei bendrą apžiūrą atliekantys kontrolieriai išmanantis šių automobilių charakteristikas, – stebėjosi V.Sadauskas. – Estijoje atlikti techninę apžiūrą ir sertifikuoti savadarbes transporto priemones gali daug įmonių.
O Latvijoje apskritai egzistuoja kitoks, liberalesnis, požiūris į automobilius. Ten senos automobilizmo tradicijos, juk jie kažkada patys gamino mikroautobusas „Latvija”.”
Tiesa, V.Sadauskas pažymėjo, kad savadarbių automobilių gamintojai su kai kuriomis problemomis susiduria visoje Europos Sąjungoje. O Jungtinėse Amerikos Valstijose į automobilizmą žiūrima laisviau, čia klesti tiek savadarbių, tiek perdarytų automobilių rinka.
„Lietuvoje būtų sunkoka įteisinti net vadinamąjį „Kit car” – tai yra automobilio kopija, kurią surenka sertifikuotas dalis nusipirkęs žmogus.
Teoriškai tai įmanoma, tačiau faktiškai ne”, – patikino pašnekovas.
Serviso vadovo kritika
Vieno Kauno serviso, kuriame ne tik taisomi, bet ir perdaromi automobiliai, vadovas Jonas Gutauskas neabejoja, kad Lietuva tampa draudimų šalimi.
Nuolat su įvairiomis automobilių registravimo ir jų techninės apžiūros subtilybėmis susiduriantis specialistas įsitikinęs, kad viskas ir mūsų šalyje galėtų vykti kur kas paprasčiau.
Labai teigiamai jis vertina pastaruosius techninės apžiūros pakeitimus, pagal kuriuos jau nuo kito mėnesio atliekant techninę apžiūrą nebus laikomi trūkumais transporto priemonės pažeidimai, kurie nėra svarbūs eismo bei pėsčiųjų saugumui ir yra susiję su transporto priemonės estetine išvaizda: paviršiaus korozija, dažų dangos pažeidimai, nedideli įlenkimai ir pan.
Tačiau J.Gutauską stebina nauja variklių keitimą reglamentuojanti tvarka.
Jeigu automobilis ne senesnis kaip septynerių metų, pakeisti jo variklio dėl egzistuojančių reikalavimų beveik neįmanoma.
Rimtai sugedus šiam agregatui, jį pakeisti nauju galima tik gavus Lietuvoje gamintojams atstovaujančių pardavėjų patvirtinimą, kad keičiamas variklis yra tinkamas.
„Tačiau tokių raštų iš oficialių atstovų gauti neįmanoma, nes jie net nežino, kaip parengti tokius dokumentus”, – tikino J.Gutauskas.
Keistais jis vadina ir pernai įsigaliojusius pakeitimus, kuriais draudžiama automobiliuose keisti degalų rūšį.
Pasak serviso vadovo, daugelyje komercinės paskirties automobilių yra pakeista degalų rūšis. Jam žinoma ne viena įmonė, pirkusi benzinu varomus automobilius (nes jie pigesni), o vėliau jų agregatus pakeitusi dyzeliniais.
Dyzelinius variklius auksarankiai lietuviai sumontavo į ne vieną sunkvežimį.
„Mano bičiulis iš rusiško sunkvežimio GAZ-66 modelio nori pasidaryti namelį ant ratų.
Pakeitus variklį į dyzelinį automobilis šimtui kilometrų sudegins apie 15 litrų dyzelino. O su gamykliniu – 40 litrų”, – palygino kaunietis.
Skirti tik pramogai
Savadarbių transporto priemonių savininkams netrūksta išradingumo.
Tai patvirtino ir bendrovės „Autoplius.lt” plėtros vadovas Viktoras Daukšas.
Jų skelbimų puslapiuose galima rasti savadarbių kabrioletų ar net keturračių transporto priemonių, tačiau į gatves jomis išvažiuoti draudžiama.
„Tiesa, kai kuriuose skelbimuose nurodoma, kad jos nėra įregistruotos, kad tinka tik pramogai kaimo turizmo sodybose ir kitose uždarose teritorijose”, – sakė V.Daukšas.
Su kolegomis jis pastebėjo, kad savadarbių transporto priemonių skelbimus internete peržiūri daugybė žmonių, matyt, daugeliui jų tai smagi laisvalaikio pramoga, nes norinčiųjų įsigyti tokias mašinas – vienetai.
Pavyzdžiui, siūloma iš sunkvežimio GAZ-66 padaryti visureigio „Hummer H1” kopiją. Kol kas už metalo laužą primenantį projektą autoriai prašo 40 tūkst. litų, bet už šią sumą žadama pabaigti automobilį.
„Projektą užbaigsime pagal kliento pageidavimus.
Mėgstantys šiaip pasižiūrėti ar pašnipinėti gamybos paslapčių yra nepageidaujami”, – įspėjama skelbime.
Inžinierių darbai – be sertifikatų
Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekano Alfredo Lankausko prieš kelerius metus sukonstruotas pirmasis lietuviškas hibridas – vandenilinis automobilis dėl griežtų reikalavimų nebuvo sertifikuotas ir nė karto nebuvo išvažiavęs į gatvę.
Kauno technologijos universiteto Mechanikos ir mechatronikos fakulteto studentų sukonstruoto hibridinio automobilio taip pat nepavyko įregistruoti.
Kauniečio Mariaus Gervės sukonstruotas elektromobilis „JonElis” (nuotr.) – taip pat be registracijos dokumentų.
Kai kurių šaltinių teigimu, šiuo metu šalies keliais gali važinėti apie 50 lietuvių inžinierių rankomis pagamintų elektromobilių.
Tačiau dažniausiai mūsiškiai inžinieriai atsivežtus lengvuosius automobilius, turinčius vidaus degimo variklius, perdaro į elektra varomas mašinas.
