Pažeidėjų gaudytojas nusivylė Vilniaus policininkų darbu

Tačiau Vilniaus mero Artūro Zuoko patarėjui Eduardui Kriščiūnui, ne pirmus metus kasdien padarančiam keliasdešimt pažeidėjų nuotraukų ir siunčiančiam jas policijai, šis konkursas kelia abejonių: „Jei Vilniaus policija nesusitvarko vien su mano užfiksuotais pažeidimais, tai kas bus, kai ims plaukti vaizdo medžiaga iš visos Lietuvos?“

Policijos paskelbtas konkursas vyks iki kitų metų sausio mėnesio. Informaciją galės teikti ne jaunesni kaip 18 metų asmenys, kurie ne tik deklaruoja, bet ir patys saugiai elgiasi kelyje. Konkurse negalės dalyvauti policijos darbuotojai.

Vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuotas pažeidimas, pareigūnai siūlo pateikti per elektroninių paslaugų portalą www.epolicija.lt. Dalyviai, teikdami filmuotą medžiagą, privalo nurodyti užfiksuoto pažeidimo datą, laiką, vietą, įrašyti žodį „konkursui“.

Konkurso nugalėtojai bus apdovanoti vaizdo fiksatoriais, dar penki geriausią medžiagą atsiuntę dalyviai gaus policijos generalinio komisaro diplomus ir policijos suvenyrų.

Kaip tokį konkursą vertina sostinės kelių eismo taisyklių pažeidėjų siaubas, Vilniaus mero A. Zuoko patarėjas 39 metų E. Kriščiūnas?

- Sumanymas geras, bet žodis „konkursas“ man kelia juoką. Taip išeina, kad policija įvertins tik gražiausius pažeidimus, o kitus atmes, pažeidėjų nebaus? Manau, kad šioje vietoje viešieji ryšiai šovė pro šalį.

Aišku, gerai, kad tokio konkurso nugalėtojus policija apdovanos. Žmones, nesitaikstančius su pažeidimais, reikia paskatinti.

Bet vis tiek man kyla abejonių. Jei Vilniaus policija nesusitvarko vien su mano užfiksuotais pažeidimais, tai kas bus, kai ims palaukti vaizdo medžiaga iš visos Lietuvos?

Reikia tikėtis, kad kituose miestuose padėtis geresnė ir policininkai operatyviau reaguoja į piliečių užfiksuotus pažeidimus.

- Kiek jūs per dieną pareigūnams išsiunčiate pranešimų apie pažeidimus?

- Šia tema teko kalbėtis su policijos pareigūnais. Jie minėjo, kad maždaug 85 procentai pranešimų yra mano.

Tai reiškia, kad sistema neveikia. Vadinasi, vienas žmogus fiksuoja kelių eismo taisyklių pažeidimus, o kiti piliečiai arba nesivargina tai daryti, arba bijo, arba nežino, kur siųsti.

- Anksčiau minėjote, kad policija ištiria labai nedaug jūsų pranešimų, nenubaudžia pažeidėjų. Kaip yra dabar?

- Dabar yra taip pat. Policija neranda apie 60 procentų pažeidėjų.

Duok Dieve, jei nubaudžia apie 30 procentų vairuotojų. Tai yra labai mažai.

Kiekvieną dieną mobilųjį telefoną E. Kriščiūnas išsitraukia dešimtis kartų. Telefono jam prireikia, kad užfiksuotų ant dviračių tako stovintį ar kitaip kelių eismo taisykles pažeidžiantį automobilį, netinkamai įrengtą kelio ženklą ar transporto eismo problemą. Tapęs mero patarėju jis savo pomėgio neatsisakė.

Kito piliečio, kuris valdžios įstaigoms būtų išsiuntęs tiek nuotraukų ir laiškų, bent jau Lietuvoje nėra. Tuo tarpu tvarkdariai burnoja, kad jei Vilniuje nebūtų E. Kriščiūno, darbo jiems gerokai sumažėtų.

E. Kriščiūnas pažeidėjus ėmė pastebėti, kai pagausėjo šeima ir jis pradėjo miesto gatvėmis stumdyti vaikišką vežimėlį.

Tada paaiškėjo, kokie siauri šaligatviai, nelogiški ženklai ir nekultūringi vairuotojai.

E. Kriščiūnas tuomet įsitikino, kad Vilnius skirtas automobiliams, o ne pėstiesiems ir juo labiau ne dviratininkams.

Apie vieną automobilį sostinės centre E. Kriščiūnas policijai yra pranešęs dešimtis kartų.

„Tai pavyzdys, kaip dirba policininkai. Maža to, savivaldybės darbuotojai galėtų nubausti vairuotoją. Bet automobilis stovi. Jau žolė trinkelių tarpuose prie padangų pradėjo želti“, - piktinosi E. Kriščiūnas.

Jo nuomone, Vilniuje automobilininkams yra pataikaujama. Kad tik automobiliais būtų galima pravažiuoti ar bent pralįsti. Visi kiti eismo dalyviai lieka nuošalyje.

Gal todėl ir policininkai vangiai reaguoja į pėsčiojo ir dviratininko E. Kriščiūno skundus?

Bet E. Kriščiūnas vis tiek nenuleidžia rankų. Per dieną jis policininkams elektroniniu paštu išsiunčia apie tris dešimtis nuotraukų ir pranešimų apie pažeidimus.

Jis apytiksliai apskaičiavo, kad iš dešimties tūkstančių nuotraukomis įrodytų pažeidimų policijos pareigūnams pravertė tik trečdalis. Į kitus nusižengimus jie numojo ranka.

Net tapus sostinės mero patarėju E. Kriščiūnui nepavyksta priversti tvarkdarių uoliau dirbti. Savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai kartais jam vis dar atšauna, kad neturi įgaliojimų bausti pažeidėjų, nors puikiai išmanantis jų pareigas E. Kriščiūnas žino, jog tai daryti jie turi teisę.

„O policininkai visiškai nebedirba. Pažiūrėkite, kas vyksta sostinės Vilniaus, S. Skapo gatvėse“, - širdo E. Kriščiūnas.

Anksčiau kelių policijos pareigūnai, gavę vilniečio nuotraukas, atsiųsdavo atsakymą - nubaustas pažeidėjas ar ne. Dabar nebesivargina to daryti. E. Kriščiūnas atsakymų nebegauna jau daugiau nei metai.

Į policininkų sąžinę jis kasdien beldžiasi elektroniniais laiškais. Mat įsitikino, kad skambinti - beprasmis dalykas. Kviečiami atvykti ir sutramdyti pažeidėjo policininkai niekada neatvažiuoja.

Pavardės prašęs neminėti kelių policininkas sakė, kad E.Kriščiūnas - vienas iš trijų vilniečių, kurie pareigūnams neduoda ramybės nei darbo dienomis, nei savaitgaliais.

„Į Bendrąjį pagalbos centrą galima paskambinti nemokamu telefonu. Bet aš žinau, kad E. Kriščiūnas skambinėja ir į valdžios įstaigas. Nejaugi jis dabar naudojasi mero patarėjui skirtu telefonu?“ - klausė pareigūnas.

Jo tikinimu, jeigu policija reaguotų į visus E. Kriščiūno signalus, neužtektų visų turimų pajėgų.

O pačiam E. Kriščiūnui ar nekliūva nuo įpykusių pažeidėjų?

„Buvo gal dešimt atvejų, kai grasino, plūdo, reikalavo nefotografuoti. Tokiais atvejais sakau, kad ne tik filmuoju, bet ir įrašinėju pokalbį.

Kartą vienas vairuotojas mane taip stūmė, kad vos nepakliuvau po pravažiuojančio automobilio ratais“, - pasakojo mero patarėjas.