Vos tik paskelbus viešojo konkurso sąlygas Lietuvos autoverslininkų asociacijai (LAA) priklausančių įmonių vadovų nuomone, perkančiosios organizacijos paskelbti dokumentai neatitinka svarbiausių viešųjų pirkimo įstatymo principų.
Vienas pirmųjų dėmesį patraukusių dalykų yra pirkimo objekto įvardijimas.
Konkurso sąlygose kalbama apie „vidutinių vienatūrių automobilių“ pirkimą, tačiau tokios sąvokos nėra jokiuose oficialiuose dokumentuose, kuriuose kalbama apie mašinų atitiktį ir klasifikavimą.
Asociacijos prezidento Petro Ignoto manymu, naudoti „virtuvinę“ leksiką oficialiuose dokumentuose negalima, nes taip iškraipomos sąvokos ir atveriamos galimybės subjektyviai spręsti, kokie automobiliai priskiriami „vidutinių vienatūrių“ klasei, o kurie ne.
„Tikėtina, kad šiuo atveju turima galvoje M1 klasės modeliai su AF (daugiatikslis automobilis – universalioji transporto priemonė) arba AC (universalas) tipo kėbulu. Tačiau susigundžius vartoti „virtuvines“ sąvokas kyla dvi problemos“, - kalba P. Ignotas.
Pirmiausia, gali būti klaidinami potencialūs konkurso dalyviai.
Antra – kyla abejonių dėl konkurso sąlygas kūrusių žmonių kompetencijos. Tenka konstatuoti, kad „Vilnius veža“ žmonės stipriai painiojasi gana elementariuose dalykuose.
Tarkim techninių reikalavimų automobiliams sąraše nurodoma, esą „išmetamas anglies dioksidas (CO2) pagal 80/1268/EEB direktyvos reikalavimus – ne daugiau 130 g/km“. Tačiau tiesa ta, kad minėtas teisės aktas kalba apie ne apie CO2 emisiją, o apie degalų sąnaudų apskaičiavimo metodiką, kai automobilis važiuoja 90 km/val. ir 120 km/val greičiais. T. y. nurodomas parametras grindžiamas visiškai nesusijusiu teisės aktu.
„Tas pats liečia ir reikalavimą, kad pristatomi automobiliai atitiktų „Euro5“. Visų pirma, visi į rinką pristatomi nauji automobiliai privalo atitikti šio standarto reikalavimus. „Euro5“ nereglamentuoja CO2 išmetimo normų – šiuo apibrėžiama tik kietųjų dalelių, anglies monoksido, azoto oksidų ir angliavandenilių emisiją“, – pastebėjo LAA prezidentas P. Ignotas.
Šios asociacijos generalinis direktorius Mindaugas Beišys atkreipė dėmesį į dar vieną svarbią detalę, nurodomą viešojo pirkimo konkurso dokumentuose. Čia fiksuojama, kad automobilio ratų bazė (atstumas tarp ašių) negali būti mažesnė nei 2650 mm.
Šį reikalavimą viešame laiške „Vilnius veža“ direktorius Rolandas Statulevičius paaiškino siekiais palengvinti judėjimo negalią turinčių gyvenimą. Teigiama, kad po konsultacijų su šios socialinės grupės žmones vienijančios sąjungos atstovais, nutarta numatyti didesnį nei įprasta atstumą tarp ašių, kuris užtikrintų didesnę erdvę salone ir bagažinėje.
LAA manymu, toks aiškinimas yra akių dūmimas ir spekuliacijos skaudžiais dalykais, nes atstumas tarp automobilio ašių iš esmės neįtakoja mašinos eksploatavimo funkcionalumo ir, juo labiau, tinkamumo neįgaliųjų poreikiams.
Tam reikia specialių automobilio modifikacijų, turinčių tam tikros konstrukcijos sėdynes, rampas ar bent jau kreipiamąsias, padedančias į saloną įvažiuoti su neįgaliojo vežimėliu. Tokius specialiems poreikiams pritaikytus modelius siūlo ko gero visi automobilių gamintojai, tačiau šio konkurso sąlygose nėra nė žodžio apie neįgaliuosius.
„Tačiau panagrinėjus kokie potencialūs konkurso dalyviai neįveiktų šio barjero, pasirodo, kad vieno gamintojo modeliams trūksta lygiai 2 milimetrų. Ar tai tokiu atstumu mažesnė ratų bazė ką nors iš esmės keičia? Ko gero ne. Tačiau dėl šios priežasties kiti, galimai svarbesni parametrai – kaina, variklio galia, degalų sąnaudos – netenka prasmės“, – aiškina M. Beišys.
Tiesa, reaguodama į viešą kritiką VšĮ „Vilnius veža“ jau sureagavo į šią pastabą ir š.m. liepos 3 d. pakeitė šią nuostatą sumažindama atstumą tarp ašių 5 mm.
Pasak LAA generalinio direktorius galima tik apgailestauti, kad apie ekonominę vertę tokio pobūdžio konkursuose apskritai niekada nekalbama. Eksploatacijos kaštai, likutinė vertė ir panašūs dalykai dažnai kur kas svarbesni už mažiausią pradinę kainą.
