Kazlų Rūdos savivaldybės vadovai, vietos bei kitų regionų verslininkai neslepia nuoskaudos, kad daug žadantis Vakarų šalių investuotojų projektas, kai Lietuva jau buvo padariusi neblogą pradžią, nuėjo šuniui ant uodegos.
„Noriu pabrėžti, jog savivaldybė apie šiuos pasikeitimus nėra gavusi oficialios informacijos. Jei ką sužinome, tik iš neoficialių šaltinių“, – teigė „Lietuvos rytui“ Kazlų Rūdos savivaldybės meras Vytautas Kanevičius.
Karinis sklypas tapo civiliniu
Prieš kurį laiką iki šiol neįvardijami užsienio investuotojai pareiškė, kad kelis dešimtmečius nebenaudojamame kariniame aerodrome šalia Kazlų Rūdos norėtų įrengti lenktynių trasą, kurioje vyktų motociklų, „Formulės 2“ varžybos, būtų išbandomi nauji automobiliai.
Tuo metu pasklidusi ši žinia daug kam kėlė kreivą šypseną, tačiau greitai skeptikai pritilo, nes prasidėjo konkretūs darbai.
Kazlų Rūdos savivaldybė parengė reikalingus dokumentus. Taryba sutartinai priėmė sprendimą dėl žemės sklypo ir bendrojo plano pakeitimo.
„Sklypo paskirtį pakeitėme iš karinės į urbanizuotos teritorijos.
Minėtas plotas – 260 hektarų. Iš jų 60 ha yra valstybinis miškas. Šiuo klausimu reikalingas Vyriausybės nutarimas.
Savivaldybė savo įsipareigojimus įvykdė.
Kariškiai pažadėjo perkelti ryšio bokštą į kitą vietą“, – kalbėjo Kazlų Rūdos savivaldybės meras V.Kanevičius.
Nuo Kazlų Rūdos miesto iki karinio aerodromo – penki kilometrai.
Išbetonuotu 2250 metrų ilgio ir 50 metrų pločio taku jau keliolika metų naudojasi Lietuvos automobilių sporto entuziastai.
Kai iš Lietuvos pasitraukė sovietų kariuomenė, prieš keturis dešimtmečius statytas aerodromas ir 20 ha teritorijos buvo perduota Krašto apsaugos ministerijai.
Vėliau visa tai perėmė Turto bankas.
Verslininkai jau kūrė planus
Buvo planuojama, jog užsienio investuotojai, pasitelkę Lietuvos statybininkus, trasą įrengs per trejus metus.
Meras V.Kanevičius prieš dvejus metus džiaugėsi, jog atsiradus trasai bus naudos ne tik Kazlų Rūdai, bet ir visam regionui, nes Rytų Europoje tokių trasų nėra.
Su projektu susijusių biurokratinių reikalų tvarkymas užtruko penkerius metus.
Tačiau iš pradžių to dar niekas nelaikė pavojaus signalu.
Ne tik vietos verslininkai nuolat klausinėjo Kazlų Rūdos savivaldybės vadovų, ar jau galima rengti verslo planus.
„Vietos verslas labai domisi šiuo projektu ir jį palaiko.
Jei šis projektas žlugtų, būtų didelis nuostolis ne tik Kazlų Rūdai, bet ir visai Lietuvai“, – prieš dvejus metus „Lietuvos rytui“ sakė Kazlų Rūdos verslininkas Marius Žitkus, nenujausdamas, jog netrukus jo nuogąstavimai pasitvirtins.
Verslininkai mintyse jau kūrė planus, kaip teiks maitinimo, apgyvendinimo ir kitokias paslaugas į bolidų varžybas atvyksiantiems milijonams žiūrovų, kurie atkeliaus netoli esančiomis magistralėmis „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“.
Meras neslėpė nuoskaudos
Prieš kurį laiką 260 ha plotas, įkainotas 700 tūkst. eurų ir įtrauktas į privatizavimo objektų sąrašus, o šių metų balandžio pabaigoje po neįvykusio aukciono išbrauktas.
Aerodromą buvo nutarta grąžinti Krašto apsaugos ministerijai.
„Verslininkai jau kūrė planus, galvojo apie naujas darbo vietas. Tos viltys žlugo.
Savivaldybė buvo įpareigota pakeisti bendrąjį planą. Tai kainavo 33 tūkst. litų (9 tūkst. eurų). Šių pinigų mums niekas nekompensuos. Be to, vėl turėsime keisti planą. Blogiausia, kad mes neturime jokios informacijos“, – vakar teigė meras V.Kanevičius neslėpdamas nuoskaudos.
Apie žlugusį projektą Kazlų Rūdos verslo žmonės irgi kalbėjo su apmaudu.
„Į trasos projektą žiūrėjome kaip į realų dalyką, bet su tam tikru atsargumu. Planavome investicijas, vyko intensyvios žvalgytuvės. Pradėjo kilti abejonių, kai buvo delsiama skelbti sklypo aukcioną“, – teigė Kazlų Rūdos verslininkų klubo atstovas M.Žitkus.
Vis žadėjo, bet nieko nedarė
Alminas Mičiulis
Vyriausybės kancleris
„Buvo idėja ir suinteresuotų investuotojų. Susidomėjimas nebuvo įgyvendintas, nes galimi investuotojai vis žadėjo, bet nieko nepadarė. „Formulės 2“ trasa galėjo būti.
Be to, pasikeitė geopolitinė situacija, ir Krašto apsaugos ministerija paprašė šį objektą perduoti jai.“
