Dar neprasidėjus lenktynėms daugelis žilagalvių spaudė rankose taures, jubiliejinius atminimo medalius, padėkas, asmenines dovanas, kuriomis buvo pagerbti veteranai, pernai ir šių metų pradžioje paminėję garbingas sukaktis. Jubiliatų šįkart buvo kaip niekada gausu – daugiau kaip trys dešimtys.
„Kai pirmąsyk mūsų duetas pasirodė ralio trasoje, daugelis gana nepatikliai žvelgė į moterų ekipažą – tuomet tokį neįprastą“, – kalbėjo 65 metų jubiliejų švenčianti sporto meistrė Ilona Ališauskienė. Jos ir Janinos Ambrozaitienės ekipažas tąsyk tarp moterų tapo vienu garsiausių šalyje.
Jau po pirmųjų lenktynių kauniečių duetas paliko įspūdį daugeliui sporto mėgėjų, o patirties jos sėmėsi iš tokių automobilių sporto žvaigždžių kaip broliai Girdauskai, Stasys Brundza.
Šiemet sukanka 60 metų, kai 1963-iaisiais Danielius Saukevičius kartu su Algirdu Daunoravičiumi Tauragėje įkūrė mėgėjišką autoklubą, kuriame rengė vairuotojus, dalyvavo plento žiedinėse, autoralio, automobilių daugiakovės, kartų varžybose Lietuvoje bei kaimyninėse šalyse.
Dabar šis klubas yra išugdęs ne vieną šalies ir Europos čempioną, o jo vėliavą pasaulio trasose sėkmingai veža ir Rokas Baciuška – ką tik pasibaigusio Dakaro ralio antrasis prizininkas savo klasėje.
„Vien dėl to buvo verta stengtis, aukoti daugelį laisvalaikio valandų“, – sakė garbingą 85-mečio jubiliejų minintis Lietuvos automobilių sporto veteranas, sporto meistras, nacionalinės kategorijos LASF automobilių garbės sporto teisėjas, vienas Tauragės sporto klubo kūrėjų D.Saukevičius.
Kuklesnį 70-mečio jubiliejų praėjusių metų pabaigoje šventė daugelyje automobilių sporto trasų sutinkamas sporto meistras, treneris, inžinierius Jonas Dereškevičius, kuris bendraminčių rate dažnai pavadinamas automobilių sporto profesoriumi.
– 70 metų jubiliejus – daug ar mažai? – „Laikinoji sostinė“ pasiteiravo J.Dereškevičiaus.
– Metai pralėkė kaip viena akimirka, o dabar džiaugiuosi galėdamas savo nemenką patirtį perteikti jaunimui.
Dažniausiai būnu tarp jaunų žmonių, todėl savo amžių prisimenu tik pažvelgęs į veidrodį arba užsukęs konsultacijų pas gydytoją. Mano sieloje pokyčių nėra. Pasaulį matau ir vertinu tomis pačiomis jaunatviškomis akimis.
– Kas padeda išsaugoti tokį požiūrį?
– Kartais ir aš bandau rasti atsakymą į šį klausimą, kai žiūriu į savo bendraamžius, kurie nespinduliuoja energija. Vienas svarbiausių veiksnių turbūt – nuolatinis buvimas tarp jaunų žmonių.
Mano tėvas buvo žinomas mokslininkas, genetikas. Jis norėjo, kad tapčiau mokslininku ar gydytoju, ir užsimindavo, kad aš žaidžiu su akmenukais.
Tas žaidimas su akmenukais tapo vienu veiksnių, padedančių žvelgti jaunatviškomis akimis. Kartais pagalvoju, kad nieko rimto gyvenime nedariau, – netapau kažkokiu direktoriumi. Statusas įpareigoja žmogų elgtis kitaip, jis suauga su statusu ir vargu ar kūrybinė energija tokiu atveju gali išlikti to paties lygio. Gamybinė rutina sekina žmogų.
– Ar smarkiai skiriasi jūsų laikų jauni žmonės ir tie jaunuoliai, su kuriais dabar dirbate?
– Labai klastingas klausimas, nes lengva pasakyti: „Žinoma.“ Kai aš buvau labai jaunas, o tėvai buvo mano dabartinio amžiaus, visada išlikdavo takoskyra, kur mūsų nuomonės prasilenkdavo. Dabar žiūrėdamas į jaunus žmones taip pat pasigendu daugelio dalykų.
Sąmoningai bandau perprasti jų požiūrį į pasaulį, su jais susitapatinti. Technologijos smarkiai pakeitė jaunimą, atsirado naujų grėsmių. Man, kaip treneriui, didelis iššūkis įkalbėti sportininką sumažinti laiką, kurį jis praleidžia prie kompiuterio ekrano.
Automobilį vairuojame smegenimis, tik vairą sukiojame rankomis ir pedalus spaudžiame kojomis.
Sugebėjimas išlaikyti ramų protą yra vienas didžiausių poreikių lenktynininkui, o socialiniai tinklai ir lengvai pasiekiama informacija įpratino mus be paliovos vartoti informaciją, atsirado priklausomybė gauti naujos informacijos. Tai yra didysis skirtumas tarp to, koks aš buvau ir kokie dabar yra jauni žmonės.
– Per pusšimtį metų visa technika pasikeitė neatpažįstamai. Ar ta pažanga palengvino užduotis sportininkams, suteikė daugiau galimybių lenktynių trasoje, ar priešingai – pakenkė siekiant tikslo?
– Bendražmogiška prasme vidinė drausmė ir kultūra yra labai naudingas komponentas lenktynėse.
Visa technika, inventorius neginčytinai patobulėjo, bet jau seniai sutarėme, kad negalima lyginti įvairių kartų lenktynininkų pasiekimų ir išrinkti geriausią lenktynininką, nes kiekvienas laikotarpis pagimdo savo čempioną.
Lenktyniaudavome automobiliais, kurių vairą būdavo sunku net pasukti, tačiau atsirasdavo deimantų – talentingų, užsispyrusių, reiklių sau žmonių, kurie atsidūrė aukštumose.
Stebime Dakaro lenktynes, matome šiuolaikinę techniką, tačiau žmogiškojo veiksnio niekas neatšaukė, pats automobilis nevažiuoja. Sugebėjimo, patirties ir kartu su ja atsirandančios intuicijos kompleksas yra ta jėga, kuri suteikia galimybę būti pirmam arba ne.
Turėtume įvertinti ir siekio lygius – ar pakanka būti eiliniu varžybų dalyviu, važiuoti kartu su bendraminčiais, ar yra noras pakliūti į dešimtuką, penketuką, o galbūt tikslas – tik nugalėti.
Tai reikalauja skirtingų pastangų, atsidavimo.
– O kaip gali atrodyti automobilių lenktynės dar po 50–70 metų?
– Prieš metus ar kiek daugiau atrodė, kad lenktyniausime išvis tik virtualioje erdvėje.
Gal ateityje mūsų mąstymas bus sujungtas su kompiuteriu ir išvis neliks poreikio lenktyniauti. Jeigu liks toks pat žmogus, lenktyniavimas bus daug sveikesnis, mažiau žalojantis aplinką. Sportininkai naudos elektra varomus variklius arba kitą alternatyvą, kurios galbūt mes dar net nežinome.
Man neduoda ramybės vienas dalykas ir aš save gėdinu, kad mes baisiai teršiame gamtą intensyviai perdirbamu oru, kuris reikalingas vidaus degimo varikliams. Sunku įsivaizduoti, kaip galima išvengti tokio poveikio naudojant vidaus degimo variklius.
Kauniečiai įrodė, kad jie trasoje greičiausi
Vyriausių varžybų dalyvių grupėje greičiausias buvo 88-erių kaunietis Vladislavas Šermukšnis, penkmečiu jaunesnių grupėje nugalėjo 83-ejų Jonas Gediminas Brazys, o tarp 71–75 metų senjorų pranašumą įrodė tauragiškis Romualdas Ščiuckas.
Komandinėje įskaitoje varžėsi 8 ekipos, o pergalę šventė Kauno miesto pirmoji komanda, kurios sportininkai pelnė 72 taškus.
Antroje vietoje su 52 taškais liko Tauragės miesto atstovai, pranokę Kauno miesto antrąją (47 taškai) ir Vilniaus miesto pirmąją (34 taškai) komandas.
