Lrytas.lt laidoje „Lietuviai Dakare“ B.Vanagas buvo paklaustas, kam reikia keisti šturmanus, jei su jais važiuoji ne vienerias lenktynes?
Savo laiku B.Vanagas Dakaruose važiavo su lenku Sebastienu Rozwadovskiu, po to – portugalu Filipu Palmeiro, o dabar ir su estu Kuldaras Sikkas.
„Jei viskas gerai, tai keisti šturmano nereikia, – kalbėjo 11-ąjį Dakarą šturmuosiantis B.Vanagas. – Bet gyvenime būna labai daug įvairiausių situacijų. Būna taip, kad vieni iš žmonių turi tam tikrą kompetencijų kiekį, bet po to jie neauga, netobulėja. Ne visi gali priimti ir naują informaciją – ne visi keičiasi, kai jau keičiasi aplinka“.
Kaip vieną iš varinatų, kodėl reikėjo keisti ekipažo šturmaną, B. Vanagas pateikė lenko S.Rozwadovskio pavyzdį.
„Mes su Sebastienu važiavome tris Dakarus, o ketvirtą kartą jis nevažiavo dėl keistos priežasties – jis susirgo prieš ralį nežinoma liga, – pasakojo aukščiausiai 11-ąją vietą užėmęs lietuvis. – COVID 19 pandemija visus apėmė vasarį-kovą, o mano šturmanas ta tuomet nežinoma liga susirgo gruodį, kai Lenkijoje apskritai niekas apie kovidą net negirdėjo.
Sebastienas labai karščiavo ir buvau priverstas keisti šturmaną likus kelioms dienoms iki išvykymo į Dakarą. Tai su tais šturmanais nutinka labai daug įvairiausių dalykų.
Bet jei kalbame apie ekipažo darbą, o ypač tokio sudėtingumo lenktynėse, kokios yra Dakaras, tai pasakysiu taip: ne veltui astronautams yra daromas psichologinio suderinamumo testas. Kodėl? Todėl, kad profesionalus žmogus su kitais profesionalais kažkur virš žemės kabo ilgą laiko tarpą ir dirba kartu su kitais astronautais. Jei vienas ar kitas bus konfliktiškas – dabas nevyks.
Taip pat yra ir su automobilio ekipažu: tame lenktyniniame automobilyje mes praleidžiame dvi savaites esant pačioms blogiausioms sąlygoms – nuovargis, aukšta temperatūra salone, didelis purtymas. O dar reikalinga didelė dėmesio koncentracija, nes esi nuolatos pavargęs.
Tad jei per pirmą susitikimą tie du žmonės nėra tikri, ar patinka vienas kitam, tai Dakaro ralyje vienas kitą gali ir nužudyti. Taip, tokių įvykių nėra buvę Dakare, tačiau lietuviškoje šio ralio istorijoje yra nutikusių situacijų, kai vairuotojas išsodina šturmaną ir palieka dykumoje.
Nebūtinai apie tai garsiai buvo kalbama, tačiau tas psichologinis suderinamumas yra labai svarbus“.
Į klausimą, kaip pats B.Vanagas renkasi sau šturmaną Dakarui, 45-erių lenktynininkas tikino: „Yra trys pagrindiniai faktoriai, pagal kuriuos aš renkuosi šturmaną.
Pirmasis faktorius – žmogaus profesionalumas ir patirtis. Antrasis – ar žmogui fiziologiškai duota būti tiksliu, susigaudančiu aplinkoje ir gerai besiorientuojančiu ir trečiasis – noras tobulėti, noras „norėti tobulėti“.
O jau iš šių trijų faktorių išsikeroja kiti šimtai faktorių, pagal kuriuos renkiesi tinkamą šturmaną.
Bet gali būti, kad šturmanas atitinka visus tuos kriterijus, bet psichologiškai yra kitoks nei vairuotojas ir jie tiesiog negali būti drauge.
O juk mes juk žinome, kad Dakare nesusiderinęs ekipažas yra potencialiai užkoduota bomba“.
Kalbėdamas apie savo naują šturmaną estą Kuldarą Sikką, B.Vanagas negailėjo pagyrų: „Mūsų pasirinkimas yra aiškus – Kuldaras yra labai aukšto kalibro profesionalas automobilių sporte.
Antras dalykas: ralio maratonai ir apskritai automobilių sportas labai evoliucionuoja – naujas organizatorių požiūris į lenktynes, naujos techologijos.
Ir dalis aukščiausio lygio profesionalų jau nėra labai alkani žiniomis bei noru keistis. O yra tokių, kurie viską bando susirinkti, visko nori. Yra toks rusiškas žodis „zagatovkė“ – paruoštukas.
Tai Kuldaras būtent yra puikus paruoštukas, kad netolimoje ateityje taptų geriausiu planetos šturmanu.
Mūsų sandorį su estu pavadinčiau ateities sandoriu – aš investuoju kaip startuolis į naują veiklą, bet reikia tik šiek tiek palaukti ir viskas bus gerai“.
