Jaunuolis, startavęs motobagių įskaitoje, užėmė trečiąją vietą ir parsivežė Beduino statulėlę, kurios nė vienas lietuvis nebuvo gavęs per dešimtmetį. R.Baciuška plačiau papasakojo, kas paskatino važiuoti į Dakarą, kokios galimybės atsivėrė po jo ir kas labiausiai motyvavo lenktynėse.
– Ką veikiate šiuo metu?
– Sekmadienį išvykome iš Lietuvos ir važiuojame slidinėti į Austriją. Trumpam buvome apsistoję Čekijoje, kad nereikėtų važiuoti visą naktį. Dabar vyksime galutinio taško link.
– Kaip jaučiatės po puikaus pasirodymo Dakare?
– Smagu, geri jausmai. Viskas jau nuslūgo. Po atostogų reikės grįžti į lenktynių režimą, sportuoti ir galvoti, kur važiuosime bei ką darysime toliau.
– Kaip manote, kodėl pergalę pavyko pasiekti jums, o ne kitiems lenktynininkams, kurie į Dakarą važiuoja daug metų?
– Nežinau, bet gal dėl to, nes daug treniravausi, važiavau su geriausia komanda, kas galėjo būti mūsų klasėje ir prieš Dakarą dalyvavau Maroko ralyje. Jame išbandžiau savo techniką bei dirbau psichologiškai, fiziškai. Ten daug klausinėjau vyresnių lenktynininkų, kurie jau kelis metus važiuoja Dakare, kaip reikia neperdegti per pirmąsias dienas.
– Tai yra pirmosios jūsų lenktynės Dakare. Kas apskritai paskatino jose dalyvauti?
– Mes nusprendėme važiuoti į Dakarą, nes tai yra sunkiausios pasaulyje varžybos ir populiariausios Lietuvoje. Be to, norėjau išbandyti save ir parodyti, kad aš egzistuoju Lietuvoje. 2018 m. tapau Europos lenktynių čempionu, važiuodavau į aukštų reitingų varžybas.
Būtent šiais metais keliavau į Dakarą, nes praeitais buvo suplanuotas tam tikras kiekis varžybų ir netilpome į biudžetą dar kažkur vykti.
Šiais metais buvo mažiau varžybų, daugiau ruošėmės Dakarui. Be to, pas mane yra tokie nusistatymai, kad dvi savaites pravažiavus Dakarą ir vėliau visus metus nevažiuojant – prarandi įgūdžius.
Juk reikia ir sezono metu važiuoti į varžybas bei palaikyti lenktynininko formą. Dabar svarstome keliauti į pasaulio čempionatą, kuriame bus net keturi etapai. Dabar mes jame esame trečioje vietoje, todėl turime galimybę pakovoti dėl prizinių vietų. Be to, planuojame kitais metais vykti į Dakarą ir varžytis automobilių klasėje. Grįžęs į Lietuvą važiuosiu pas rėmėjus papasakoti savo planus. Dakaras baigiasi ir prasideda. Kai pasibaigia, reikia planuoti tolimesnius planus.
– Ar buvo žmogus, kuris perdavė patirtį ir papasakojo, kaip reikia važiuoti Dakare?
– Labai daug nebuvo tokių žmonių. Vienintelis – Saulius Jurgelėnas (aut. past. – Vaidoto Žalos šturmanas), kuris davė daug gerų patarimų. Bei pats Dakaro ralio lenktynininkas Nasseras Al-Attiyah pasakė, kad džiaugčiausi pirmuoju Dakaru ir viskas bus gerai. Bet patarimų, kaip važiuoti – nebuvo. Aš jau pats nuo 9 metų užsiimu šia veikla, todėl žinau, kaip reikia važiuoti ir kontroliuoti automobilį.
– Kiek teko įdėti pastangų, treniruočių ir pinigų į Dakarą?
– Prieš Dakarą reikėjo treniruotis keturis mėnesius: psichologiškai ir fiziškai. Teko ir daug pinigų įdėti į šias lenktynes, net viešai skelbiau, jog reikia surinkti tam tikrą biudžetą, kurio trūksta. Nenorėčiau įvardyti pačios pinigų sumos. Keli rėmėjai man padėjo, todėl galėjau važiuoti į Dakarą.
– Kas palaikė, motyvavo prieš ir per patį Dakarą?
– Mano šeima atvažiavo į antrą greičio ruožą, todėl gavau psichologinį ir emocinį jų palaikymą. Pirmoje pusėje buvau vienas, todėl buvo sunkiau. Bet atvykus šeimai jaučiausi geriau ir daug smagiau. Jie visada pasitikdavo mane po finišo. Kai tavęs kažkas laukia – labai smagu nei kai atvažiuoji į finišą ir niekas tavęs nelaukia.
– O kas buvo sudėtingiausia Dakare ir ko nesitikėjote?
– Aš labai buvau skeptiškas, todėl tikėjausi, kad bus labai sunku. Buvau nusistatęs, kad Dakaras yra sunkiausios varžybos ir tai ne dviračiu numinti 15–20 km, o važiuoti daug kilometrų bekele.
Man pačios sudėtingiausios dienos buvo poilsio, nes tekdavo išeiti iš režimo – pailsėdavai, išsimiegodavai, nieko nereikėdavo veikti, o kai privalėdavai vėl grįžti į režimą, būdavo labai sudėtinga. Iš pradžių buvau labai pavargęs, o paskui vėl įsivažiavau į tą ritmą. Dakare visko tikėjausi – ir blogo, ir gero.
– Ko išmokote šiose lenktynėse ir kokių klaidų nedarytumėte kitais metais?
– Turbūt reikėjo anksčiau pradėti spausti greičio pedalą, nes tai padariau per vėlai. Bet tas per vėlai kažkiek pasiteisino, nes per vieną greičio ruožą sugedo lenkų komandos automobilis, todėl aš pakilau į ketvirtą poziciją.
Vėliau ta kova buvo tarp trečios ir ketvirtos vietos. Jei būčiau pradėjęs nuo penktos ar šeštos dienos spausti greičio pedalą, rezultatas būtų dar geresnis. Bet aš pats iš pradžių sakiau, kad pirmas Dakaras, pirmas debiutas, todėl jei finišuosiu Top10 bus labai gerai.
– Ar jau teko bendrauti su rėmėjais? Gal jau siūlė kokias nors galimybes?
– Yra rėmėjų, bet su jais daugiau bendrausime vasario pradžioje. Važiuosime kalbėtis su „Agrorodeo“ įmone, dar yra keli rėmėjai, tačiau tikrai nėra, kad užėmus trečiąją vietą atsirado daug rėmėjų.
– Kaip susipažinote su savo šturmanu Orioliu Mena ir ar jį rinksitės kitais metais?
– Mano komanda suorganizavo mūsų susitikimą Maroke. Pabendravus sutapo mūsų aura. Šturmaną surasti yra labai sudėtinga, nes reikia, jog tu galvotum taip pat kaip jis. Šalia nelabai gali sėdėti žmonės su skirtingomis nuomonėmis.
Manau, kad kitais metais šturmanas liks tas pats. Mes su juo labai gerai susidraugavome. Aišku, Dakare buvome susipykę, bet viskas čia normalu. Dabar su juo esame geriausi draugai, todėl bandysime tęsti bendradarbiavimą ir dalyvauti kartu lenktynėse. Gali būti, kad kitais metais važiuos „BRX Hunter“ komanda, bet tam reikia didelio biudžeto.
– Ar po Dakaro gaunate daug žinučių iš žmonių, kurie taip pat nori važiuoti į Dakarą?
– Gaunu labai daug žinučių, net nespėju visiems atsakyti. Dar reikėtų savaitės atostogų, kad atsakyčiau į visas žinutes. Kitiems irgi kyla minčių važiuoti į Dakarą, bet aš jiems pasakau, jog taip paprastai negali nuvykti.
Jau nuo vaikystės turi bandyti važiuoti bagiu ar kartingais. Gali pravažiuoti Dakarą nebent dėl savo malonumo, o ne dėl rezultatų. Jei nori siekti rezultatų, turi turėti tam tikrą pradžią ir pravažiuoti kelis ralio reidus. Nėra taip, kad turi pinigų ir gali važiuoti.
