Vos finišavusį Laisvydą pasitiko „iGo2Dakar“ komanda ir teiravosi kaip sportininkas jaučiasi įveikęs savo pirmąjį Dakaro ralį, apie kurį, kaip žinia, vyras tyliai svajojo jau daugelį metų: „viskas gerai, super. Nuotaikos geros“. Vyras pasakojo, kad dar reikia leisti nurimti emocijoms ir visiems dėkojo už palaikymą.
Sakė, jog būtent palaikymas jam buvo bene didžiausia paspirtis važiuoti ir įveikti sudėtingiausius ralio momentus.
Laisvydas dėkojo ne tik Dakaro fanams Lietuvoje, bet ir vietoje esantiems žurnalistams bei kitų komandų atstovams, kurie negailėjo patarimų bei pagalbos – lietuvis savo nuoširdžia šypsena ir tikromis emocijomis subūrė didelį palaikančiųjų ratą.
Sunkus, bet stabilus pasirodymas
Nors paskutiniame greičio ruože vyras buvo šiek tiek pasiklydęs, pasak jo sugaišo vos kelias minutes, tad galutiniam rezultatui tai įtakos neturėjo. Laisvydas pasakojo, kad teko kalbėti su kitais kolegomis iš motociklų ir keturračių klasių, kurie Dakare važiuoja jau ne pirmą kartą, ir visi it susitarę kalbėjo, kad lyginant pastaruosius tris metus pastarasis ralis buvo ypatingai sunkus.
Tai atsiliepė ir technikai, su kuria, neslėpė sportininkas, antroje Dakaro ralio dalyje turėjo įvairių smulkių problemų. Bendru sutarimu su komandos mechanikais L. Kancius turėjo rinktis technikos tausojimo taktiką ir paskutiniuosius Dakaro greičio ruožus važiuoti itin atsargiai.
Nepaisant sudėtingų sąlygų ir jau per pirmuosius 11 prologo kilometrų pradurtų pirmųjų padangų, viso Dakaro ralio metu Laisvydui pavyko išlaikyti stabilų tempą ir atrasti puikų balansą tarp greičio ir saugaus važiavimo. Klaipėdietis neslėpė, kad prieš pirmuosius startus buvo daug jaudulio, o po kai kurių dienų pamačius Laisvydo akis visiems tapdavo aišku, kad greičio ruožas pareikalavo visų turimų jėgų.
Itin akmeningos trasos pareikalavo ne tik daug pradurtų padangų, bet ir stipriai skaudančias rankas.
Dakarui įpusėjus net ir itin gerą fizinį pasiruošimą turintis buvęs sunkiaatletis L. Kancius kalbėjo, kad nuo važiavimo per nelygumus labai kenčia rankos, o skausmai dienos gale tampa sunkiai pakeliami, bet išnaudodamas kiekvieną įmanomą minutę poilsiui sportininkas į visų dienų startus sugebėjo atvažiuoti žvalus ir pasiruošęs naujai dienai.
Jau kitą dieną po finišo Laisvydas kartu su visais dalyviais ir jų komandos nariais iš Lietuvos tiesioginių skrydžiu grįžtą į Vilnių. Sportininkas neslepia, kad pasiilgo šeimos ir dėkojo jiems už palaikymą.
Tiesa, sportininko keturratis keliaus į Čekiją, į „Story Racing“ dirbtuves, kuriose keturratis ir buvo paruoštas Dakaro iššūkiui, o dabar jam bus atliekami standartiniai remonto darbai, kurie ir priklauso po įveiktų daugiau nei 4500 sportinių kilometrų.
Nors vos pasibaigus Dakaro raliui visiems tampa smalsu ką išvysime starto rikiuotėje kitais metais, paklaustas apie tai, ką žada veikti kitų metų sausio mėnesį, Laisvydas neskubėjo nieko žadėti: „pagyvensim – pamatysim. Dar labai toli“.
