Dvyliktasis greičio ruožas. Iš Janbu į Džedą
Dvyliktasis 2021-ųjų etapas. Iš Raudonosios jūros skalaujamo Janbu į Saudo Arabijos uostamiestį Džedą. Dakaro karavanas grįžo ten, iš kur pajudėjo. Dvyliktasis greičio ruožas Dakaro karius pasitiko 447 kilometrų diena, iš kurių 200 kilometrai reikalavo aktyvuoto kovinio režimo.
Kirtus finišo liniją laukė ne kelionė iki kito bivuako, kaip įprastai, o paskutinis 2021-ųjų metų formalumas. 100 kilometrų pasivažinėjimas iki podiumo Džedoje, kur visiems, įveikusiems Dakarą, iškilmingos ceremonijos metu buvo įteikti bronziniai atminimo medaliai.
Raudonosios jūros pakrante iki finišo
Trasos dangos profilis: 48 proc. gruntas, 40 proc. smėlis, 11 proc. kopos, 1 proc. asfaltas. Paskutinį kartą šių metų Dakare paverskime šiuos skaičius laukusiais iššūkiais.
Greičio ruožo pradžioje laukė „šuolis“ į II ir III lygio kopų masyvus (Dakare kopos pagal sudėtingumą klasifikuojamos į tris lygius), juos keitė akmenuoti žvyrkeliai, kur į padangas aštrius nagus tiesė didžiuliai akmenys, kanjonų labirintai ir akmenuotos bekelės, pasiūliusios nemenką rūpesčių dozę navigatoriams. Galiausiai, Dakaro dalyvius pasitiko smėlėtos bekelės, paįvairintos kalnų sekcijomis, vedusiomis Raudonosios jūros pakrante link finišo.
Dešimtąją dieną iš dvylikos – sumaišyti starto laikai
Taip, skirtingų klasių – sunkvežimių, lengvųjų prototipų, SSV motobagių ir automobilių – starto laikai ir vėl organizatorių buvo sumaišyti, tačiau priešingai nei kitomis dienomis, šiandien KREDA ekipažo priekyje laukė tik vienas SSV motobagis, o iš karto iš paskos dviejų minučių intervalų startavo aštuoni Dakaro technikos galiūnai – lėčiausi iš Dakaro žvėrių – sunkvežimiai.
Norint neprisidaryti reikalų reikėjo „skubėti lėtai“, kad prakirtus ratų netektų stoti ir vėliau „vaišintis“ sunkvežimių keliamomis dulkėmis, bandant susigrąžinti prarastas vietas ir saugoti ratus. Galiausiai, praleidę trasoje 2 valandas ir 39 minutes, 12:10 Lietuvos laiku lenktynininkai pasiekė dvyliktojo greičio ruožo finišą 19-oje vietoje, pagerindami šių metų Dakaro greičio ruožo poziciją ir fiksuodami šiandien aukščiausią rezultatą iš visų lietuviškų ekipažų.
Bendroje įskaitoje Antanas Juknevičius taip pat pagerino savo pozicijas ir po 12-ojo etapo pakilo į 23-iąją vietą. Tiesa, finišavus buvo pastebėtas vienos padangos defektas, todėl prieš važiuojant link podiumo ekipažui reikėjo kibti į mėgstamiausią šio Dakaro užsiėmimą – preciziškai nugludintą ratų keitimo procedūrą.
Koks dienos vertinimas lenktynininkų akimis?
„Iš visų sunkvežimių tik vieną KAMAZ’ą prasileidom. Po mūsų klaidelės jis ir užlindo į priekį. Buvom įsprausti tarp KAMAZ’ų, taip ir finišavom. Bet viskas gerai. Gausim šiandien savo medalius.
Dakaras parodė mums, kad grįžus reikės daryti rimtus namų darbus. Dakaras greitėja ir mums reikia greitėti, nes be geros technikos čia jau veikti nėra ką. Dabar Dakare viską lemia ne žmogus, o technika, bet viskas gerai – įveikėm dar vieną Dakarą. Siunčiam visiems linkėjimus“, – įkandin jam dienos ir visos Dakaro įspūdžiais dalijosi lenktynininkas Antanas Juknevičius.
„Šiandien greičio ruože buvo krūva reikalų. Ir kopų nemažai turėjome. O kopose mūsų laukė dideli akmenys, gulintys trasos trajektorijoje, o tada reikia staigiai keisti važiavimo kryptį. Ir, aišku akmenynai. Kaipgi be jų, bet tik 5 kilometrai, tai galima buvo pakentėti „, – pasakojo navigatorius Darius Vaičiulis
Ką lenktynininkai ruošiasi veikti kitais metais to pačiu metu?
„Aš turbūt būsiu čia, tik pažiūrėsim su kuo ir kaip. O Darių reikės įkalbinėti“, – pradėjo su šypsena į komandos draugą žiūrintis Antanas Juknevičius.
„Aš gal ir atskrisiu čia, bet kokpite Antanui kompanijos palaikyti negalėsiu, nes yra planas apsilankyti Antarktidoje. Planuoju ten būti visą gruodžio mėnesį, o sausį gal sugrįšiu ir į Saudo Arabiją, bet jau ne vieną kartą esu persigalvojęs, taip, kad viskas įmanoma“, – pridėjo Darius Vaičiulis.
Už 100 kilometrų bendrojo naudojimo keliais nuo dvyliktojo greičio ruožo finišo Dakaro dalyvių laukė paskutinė procedūra. Visų išsvajotas Dakaro finišo podiumas. Užbaigę antruosius viešnagės Artimuosiuose Rytuose metus, ant podiumo kilo dalyviai, įveikę sunkiausiomis pasaulio dykumų lenktynėmis laikomą Dakaro ralį.
Technikos keliamų garsų šurmulyje išsiskyrė 329 numeriu pažymėta KREDA safari stiliaus „lapė“. Už jos vairo – 12-ąjį kartą finišavusi Dakaro legenda, Antanas Juknevičius, ir kartu 5-tą metų keliamus iššūkius šturmuojantis jo bendražygis, navigatorius Darius Vaičiulis.
Kaip viena diena prabėgusios trys savaitės Saudo Arabijoje
Trys savaitės kupinos iššūkių, nuotykių, emocijų, kopų, smėlio, akmenynų, nuostabios gamtos, daugybės nudaužtų ratų, paklaidžiojimų, pasidarbavimo kastuvais perkasant smėlį ir valgant smėlio dulkes. Taip ta Dakaro istorija pasibaigė, užpildydama tuščius istorijos knygos puslapius. 12 etapų ir 7646 kilometrai, iš kurių daugiau nei 4000 kilometrų greičio ruožais įrėmintų trasų, Dakaro nuotykiu gyvenantiems nutrūktgalviams prabėgo kaip viena diena.
Ilgai Saudo Arabijoje „KREDA“ komanda užsibūti nežada. Jau šeštadienį visų lietuviškų ekipažų laukia kelionė į Lietuvą. Antanas Juknevičius kartu su navigatoriumi Dariumi Vaičiuliu Vilnių pasieks vėlų šeštadienio vakarą – 22 val. 30 min.
