Koks pavojingas ir negailestingas gali būti Dakaras, tai geriausiai Lietuvoje žino B.Bardauskas. Tai neabejotinai daugiausiai skausmų Dakare ištvėręs motociklininkas. Jis tikrai žino, ką reiškia kristi ir vėl keltis bei kaip tenka atsitiesti po sunkių sužalojimų.
„Pasekmės yra nepataisomos. Jas jaučiu iki dabar, labai keista, kai reikia pakelti vieną centą, pieštuką su kaire ranka, kai ji nesugeba to daikto suimti“, – teigė motociklininkas.
B.Bardauskas lygiai prieš dvejus metus iš Dakaro grįžo kraupiai susilaužęs abi rankas. Gydymas, reabilitacija buvo ilgam, o trauma daug ką gyvenime pakeitė.
„Vieną prisitraukimą jau padarau. Kai susilaužiau rankas, man atrodė, kad nuvažiavau kelis šimtus metrų, o australas Jamesas Fergusonas pasakė, kad dar nuvažiavau kelis kilometrus. Dakare važiuodamas pradėjau netekti sąmonės, o anksčiau to niekada nebuvo. Leisdamasis nuo aukštos kopos ir vėl kildamas į ją, žinojau, kas tai yra“, – kalbėjo B.Bardauskas.
Laikas gydo fizines žaidas, o savo sportinių tikslų B.Bardauskas neatsisako – įkūrė „Perkūno“ motociklų trasą, kuri skirta motociklininkams. Jo garaže visada galima rasti ne vieną motociklą.
„Visi, kurie mane pažįsta, sujungia su motociklu. Kai turėjau pačias blogiausias gyvenime situacijas, motociklas visada būdavo mano garaže“, – aiškino motociklininkas.
B.Bardauskas šiais metais buvo nuvykęs į Saudo Arabiją ir ten stebėjo Dakarą. Pirmą kartą kaip žiūrovas. Jo akyse, bėgant metams, Dakaras stipriai keitėsi.
„Pirmą kartą, kai mes su kolegomis atvažiavome į Dakarą turėjome vieną krepšį, dabar, kai išvažiuojame į Dakarą... Gerai, kad dar virėjos su cepelinais nepasiimame. O kai buvo tos pirmosios lenktynės... Vieni batai, šalmas ir kelnės.
Dakaro ralis motociklininkui nėra tik praeitis, Dakarą jis mato ir savo ateityje.
„Dabar esu susikoncentravęs į bagį, galbūt pabandysiu sukurti didesnę komandą. Gražu būtų sukurti komandą ir pavadinti ją „Lietuvėle“ bei visiems kartu išvažiuoti su viena vėliava į lenktynes“, – apie ateities planus pasakojo B.Bardauskas.
