Iššūkis ištvermei
Nors kartą su gokartu, kad ir pramoginiu, važiavę žmonės sutiks, kad tai nėra pati lengviausia pramoga. Tai visiškai asketiškos transporto priemonės, neturinčios jokios amortizacijos, jokio vairo stiprintuvo, tad priklausomai nuo trasos, net ir 10 minučių pasivažinėjimas gali išvarginti taip, kad rankas pakelti bus sunku.
Tuo tarpu sportiniai gokartai nepalyginamai greitesni ir galingesni už skirtus pramogai.
Jie apauti itin kibiomis sportinėmis padangomis, tad vairą sukti dar sunkiau.
Jie turi galingą stabdžių sistemą, pakankamai galios, kad iki 100 km/h įsibėgėtų greičiau nei per 3 sekundes ir jokio svorio, kad būtų eliminuojama inercija ir šie į posūkius galėtų lėkti išvystydami daugiau net 3-4 G siekiančias perkrovas.
Ištvermingiausi Lietuvos kartingo meistrai savo lenktynių sezoną uždarė Kaune, kur net už lenktyninius automobilius greitesniais gokartais be perstojo lenktyniavo ištisas 4 valandas.
Galingiausieji lūžo
Iš viso savaitgalį įvairiose gokartų ištvermės lenktynėse, nuo mažiausiųjų valandos važiavimo, „ArtKart“ 200 lenktynių iki didžiųjų 4 valandų varžybų miesto gatvėse įrengtoje trasoje ratus suko kone pusšimtis komandų, apie 100 lenktynininkų.
Didžiajam 4 valandų iššūkiui sportiniais gokartais pasiryžo 14 komandų. Kaip bebūtų keista, tačiau nei viena galingiausiu KZ2 klasės gokartu važiavusi komanda nepateko į galutinės įskaitos nugalėtojų trejetuką.
Ankstesniais metais 50 AG pasiekiančius KZ2 gokartus vairavusios komandos visada buvo favoritėmis.
Šiemet, bent jau iki lenktynių starto – taip pat. Pavyzdžiui ITTL komanda, kurią sudarė Gytis Melzbakas, Andrius Kelmas ir šių metų Lietuvos kartingo čempionas Evaldas Dzialtuvas kilometro ilgio Čiurlionio tilto, Europos prospekto ir Minkovskių gatvių sankirtoje įrangtoje trasoje išvystė net 114,5 km/val vidutinį greitį.
Tačiau šiai ir kitoms tokią techniką naudojusioms komandoms koją pakišo gedimai: daugiausia gokartams krito ratai.
Prie intrigų kūrimo prisidėjo ir nepastovus oras. Tai asfaltą skalbiantis lietus, tai trasą išdžiovinanti saulė komandų strategus vertė rimtai laužyti galvas, tad vien bekompromisio greičio šiose, jau trečią kartą rengiamose „Rimo Grand Race“ 4 valandų lenktynėse nepakako.
Greičiausi iš greičiausių
Geriausiai nuo visų gamtos kataklizmų ir įvykių trasoje išsisuko DD2 klasės gokartu važiavusi „NSL Racing 1“ komanda, kurią sudarė Lukas Ščerbinskas, Sylvesteris Aleksejevas ir Šarūnas Vaškelis. Ji per 4 valandas sugebėjo įveikti 297 ratus, tai yra beveik 300 km gokartu.
Antroje vietoje, atsilikę 4 ratais liko tokia pat technika važiavusi „Kaun4s Racing“ komanda: Tautvydas Senkauskas, Ignas Kaselis ir Haroldas Glauzeris.
Į trečią vietą bendroje įskaitoje netikėtai prasibrovė silpnesniu gokartu be pavarų lėkusi „Battec Technology“ komanda, kurią sudarė Gvidas Aukštuolis ir Vytautas Ščiuka. Jie laimėjo ne tik 3 vietos prizus bendroje įskaitoje, bet ir tapo greičiausi tarp komandų, važiavusių sportiniais gokartais be pavarų.
Tuo tarpu greičiausia, jau minėta ITTL komanda galingiausiu KZ2 klasės gokartu dėl gedimų finišo liniją kirto tik 4-oje vietoje, per žingsnį nuo podiumo, įveikę 283 ratus.
Lenktyniavo ir vaikai
Nuo pat sekmadienio ryto vyko ir daugiau lenktynių.
Dieną pradėjo „ArtKart“ ir „Briggs&Stratton“ klasių 200 ratų lenktynės.
Jas laimėjo „ArtKart1“ komanda, kurioje buvo tik vienas vairuotojas Vilius Reškevičius.
Antroje vietoje – „Wake n Shake“, kurioje lėkė Algirdas ir Kasparas Vaškeliai. Kasparas po 200 ratų lenktynių važiavo ir 4 valandų lenktynėse.
Trečioje – „Kartland“ komanda, kuris gokartą vairavo Jaroslavas ir Ivanas Siamaškos. Jų lenktynės buvo itin įtemptos, mat visos trys lyderių komandos po ilgų valandų lenktyniavimo finišavo tame pačiame rate. Tarp dalyvių, važiavusių „Briggs&Stratton“ technika greičiausi buvo Kristupas Liudas Žukauskas su Tomu Aliukevičiumi.
Vaikų 1 valandos kartingo lenktynėse greičiausi „MiniMax“ kategorijos lenktynininkai buvo „Paske Racing Jr“ jaunuoliai Edgaras Kelmas su Kipru Jurše, o tarp „MicroMax“ – Dovydas Gudelevičius ir Dominykas Vignorckis, sudarę „D&D ArtKart“ komandą.
