Sportuoja nuo vaikystės
„Sportuoju jau nuo vaikystės: ilgą laiką aktyviai žaidžiau krepšinį, dalyvavau įvairiose fizinio pasirengimo stovyklose, daug važinėjau dviračiu.
Kai įsivėliau į ralį, gana greitai suvokiau, kad turimo pasiruošimo – sportiniu režimu vairuojant automobilį dirba ir yra svarbios visai kitos raumenų grupės.
Požiūris į pasirengimą ralio varžyboms kardinaliai pasikeitė 2011-aisiais, kai po kiekvieno šuolio per trampliną pajusdavau skaudančią nugarą.
Požiūris į pasirengimą ralio varžyboms kardinaliai pasikeitė 2011-aisiais, kai po kiekvieno šuolio per trampliną pajusdavau skaudančią nugarą.
Sportinio automobilio pakaba iš tiesų labai kieta, todėl jei raumenys nepadeda tų smūgių amortizuoti, poveikis stuburui duoda apie save žinoti labai greitai“, – pasakoja V. Švedas.
Pradėjęs daryti nugaros raumenis stiprinančius pratimus netrukus lenktynininkas susigriebė, kad drauge privalu stiprinti pilvo presą.
Analizavo, ko reikia
Nors prieš dešimtmetį kokybiškos informacijos apie specializuotas kūno rengybos programas lenktynininkams buvo nedaug, o šioje srityje dirbančių trenerių nebuvo, jis pats analizavo, kokie dalykai turi didžiausią įtaką vairavimui ir stengėsi būtent tam skirti daugiausia dėmesio.
„Balansavimo ar judesių koordinaciją lavinantys pratimai gali pasirodyti smulkmena, tačiau kai ralio lyderiai kiekviename greičio ruože kaunasi dėl dešimtųjų sekundės dalių, svarbu tampa viskas.
Todėl pastaruosius penkerius metus kiekviena mano diena prasideda arba sporto salėje, arba bėgte įveikiant nuo kelių iki keliolikos kilometrų.
Rezultatas – geras raumenų tonusas, atsiradusi ištvermė, ramesnis širdies darbas gavus didesnį krūvį ir stresą, geresnė tolerancija karščiui, miego ir maisto trūkumui, kurie yra neišvengiama kiekvienų varžybų sudedamoji dalis“,– vardija V. Švedas.
Įkopė į viršukalnę
Praėjusiais metais jis gerokai nustebino save ir ekspedicijos į kalnus vadovą, kai pirmą kartą kopdamas į 5,5 kilometro aukščio viršukalnes nepatyrė jokio didesnio diskomforto.
Dalyvaudamas įvairiose ilgų nuotolių bėgimo varžybose V. Švedas sugeba fiksuoti rezultatus, kurių daugybė mėgėjų galėtų tik pavydėti.
Šiuo metu lenktynininko bendro fizinio pasirengimo treniruotėms vadovauja lengvaatletis, buvęs olimpinės rinktinės narys Tomas Intas, kuriam iki šiol priklauso ieties metimo Lietuvos rekordas.
Profesionalo konsultacijos padeda pratimus atlikti taisyklingai ir išvengti traumų.
„Vairavimui skirtų pratimų prigalvoju ir pats. Teko keletą kartų lankytis ir Mindaugo Pociaus treniruotėse, kuris dirba itin kryptingai ir gilinasi į autosporto specifiką, – dėsto V. Švedas.
– Žinoma, nereiktų tikėtis, kad pradėjus bėgioti staiga pavyks kiekvieną ralio greičio ruožo kilometrą įveikti po sekundę greičiau, bet kad savijauta pagerės – faktas“.
