Naudojant aukštesnio oktaninio skaičiaus degalus variklis išties tampa galingesnis ir santykinai ekonomiškesnis, tačiau šie pokyčiai nėra tokie žymūs, o juos pajusti su kiekvienu automobiliu – gana sudėtinga.
Išmatuoti įmanoma tik laboratorijoje
Degalai turi didelę įtaką automobilio galiai, ekonomiškumui, ilgaamžiškumui – tą patvirtintų bet kas keliavęs mažiau civilizuotuose kraštuose ir bandęs baką papildyti vietinėje degalinėje.
Net dyzelino spalva ir kvapas gerokai skiriasi tarp tarptautinių prekės ženklų degalinių didmiesčiuose ir nedideliuose rajonuose.
Lietuvoje tokios problemos neegzistuoja, tad kur kas dažnesnis diskusijų objektas – ar automobilis taps greitesnis užpylus A98 benzino vietoje A95?
Automobilių sporto forumuose šiuo klausimu yra begalė nuomonių, tačiau daugelis specialistų sutinka – nauda bus, tik ne visi ją pajus.
„Skirtumą, manau, gali pajusti ir eilinis vairuotojas, tačiau palyginti labai sunku – tam reikia identiškų sąlygų bandant vienus ir kitus degalus, o važiuodami gatvėje mes pokytį įvertiname labai apytiksliai ir subjektyviai.
Geriausia vertinti ant stendo, tam skirtoje bandymų laboratorijoje, tada bus aišku“, – teigia degalinių tinklo „Viada“ tiekimo ir didmeninės prekybos direktorius Saulius Navickas.
A98 markės degalai beveik visada automobiliui bus naudingesni už A95.
Tačiau jie yra brangesni ir ne kiekvienas vairuotojas ryžtasi tokioms išlaidoms.
Populiarumas nemažėja
Nors kone visiems benzinu varomiems automobiliams tinka A95 markės degalai, Lietuvoje nemažėja ir aukštesnio oktaninio skaičiaus – A98 markės benzino – pardavimai.
Lietuvoje 98 oktaninio skaičiaus benzino poreikis gali būti apie 600-700 kubinių metrų per mėnesį ir jis mažai kinta jau daug metų.
Vasarą populiarumas kiek išauga – vairuotojai ištraukia žiemą mažai naudojamus sportinius bei egzotiškus automobilius, kuriems būtinas A98.
Kaimyninėse šalyse 98 oktaninio skaičiaus benzino populiarumas yra žymiai didesnis.
Vairuotojai, keliaujantys Vokietijoje, Austrijoje ar kitose Vakarų Europos valstybėse, yra pastebėję ir dar aukštesnio oktaninio skaičiaus benzino – pavyzdžiui, RON 100.
Tai daugiausia degalai skirti sportiniams automobiliams, kurie didžiajai daliai gatvėse matomo transporto nereikalingi.
Lietuvoje šimtinio oktano degalų nepamatysime – degalinių tinklų atstovai teigia, kad poreikis čia per mažas.
Senoliams nekenkia
Šiandieniniai degalai gerokai skiriasi nuo tų, kuriuos pildavome praėjusiame amžiuje.
Jie ekologiškesni – norėdami prisitaikyti prie Europos Sąjungos (ES) direktyvų, gamintojai yra priversti maišyti daugiau biodegalų, pačios įmonės yra įpareigotos sparčiai mažinti anglies dvideginio emisiją.
Nors degalai – tiek benzinas, tiek dyzelinas – yra kitokie nei 1990-aisiais, jie lygiai taip pat tinka ir šiuolaikiniams, ir kiek senesniems automobiliams.
Istorinių automobilių savininkai tokius teiginius patvirtina – Lietuvoje žemesnės nei A95 klasės benzino rasti nepavyktų, tad prieš pusšimtį metų ir seniau pagaminti modeliai sėkmingai važiuoja pildomi moderniais degalais.
„Lietuvoje su „Datsun“ nuvažiavau apie 4000 kilometrų ir visada pyliau A95 rūšies benziną.
Niekada neturėjau jokių problemų, o iš kolegų, kitų istorinių automobilių mėgėjų, esu girdėjęs tą patį – galima piltis bet kurioje žinomoje degalinėje ir nesukti galvos.
Šiuolaikiniai degalai yra tinkami ir senesniems automobiliams“, – teigia 1978 metų „Datsun 280Z“ laisvalaikiu vairavęs žurnalistas „Press Ralio“ organizatorius Valdas Valiukevičius.
