Tarptautinė automobilių federacija nereikalauja, kad lenktyniniuose automobiliuose būtų oro pagalvės, bet ar žinote, kodėl?
Iš tiesų, lenktyniniai automobiliai neturi saugos pagalvių dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, jos būtų neefektyvios. Lenktynių trasose automobiliai dažnai kontaktuoja vienas su kitu. Menki apsistumdymai lenktynininkams nėra naujiena.
Dar daugiau – pačios trasos dažna būna nelygios. Ralio automobiliai dažnai pakyla į orą ar darda labai nelygiu paviršiumi. Tokie įprasti nesklandumai galėtų sukelti oro pagalvės išsiskleidimą. Ar galite įsivaizduoti situaciją, kuomet oro pagalvė staiga išsiskleidžia priešais lenktynininko veidą? Tai ne tik nesuteiktų saugumo, bet dar ir jam pakenktų.
Negana to, lenktyniniai automobiliai dažnai patenka į avarijas ir varžybas tęsia toliau. Ralio automobilis gali apsiversti, o ištvermės lenktynių bolidas gali net trumpam palikti trasą.
Tokie incidentai nebūtinai išstumia automobilį iš lenktynių. Kartais net remonto nereikia, kad varžybas būtų galima tęsti toliau. Jei išsiskleistų oro pagalvės, sugrįžimas būtų gana sudėtingas.
Aišku, tikriausiai įmanoma sureguliuoti viską taip, kad oro pagalvės nebūtų perdėtai jautrios, bet tai būtų labai sudėtinga užduotis. O ir kur oro pagalvę reikėtų sumontuoti? Juk vairai dažnai yra išimami, kad lenktynininkui būtų patogiau įlipti ir išlipti.
Antroji ir kur kas svarbesnė priežastis yra ta, kad lenktyniniams automobiliams oro pagalvės tiesiog yra nereikalingos. Net jei veiktų tobulai, jos vis tiek pridėtų nereikalingo svorio ir nepageidaujamo sudėtingumo. Ir visai be reikalo.
Paprastuose automobiliuose oro pagalvės saugo keleivius nuo atsitrenkimo į kietus salono paviršius ir objektus. Jei į ką nors atsitrenksite važiuodami 60 km/val. greičiu, jūsų kūnas iš inercijos šoks į priekį tokiu greičiu. Atsitrenkę į vairą neabejotinai patirsite rimtus sužeidimus. Bet lenktynininkams tai negresia.
Visų pirma, lenktynininkai turi kur kas rimtesnius saugos diržus, kurie net neleidžia pajudėti iš sėdynės. Lenktynininkams nereikia reguliuoti radijo, navigacijos įrangos ar siekti kavos puodelio, todėl niekas nesirūpina jų judesių ribojimu – jie yra tvirtai prisegami prie sėdynių.
Tai net avarijos atveju neleistų kūnui judėti pirmyn iki kokių nors kietų paviršių.
Dar daugiau – lenktynininkai dėvi šalmus, kurie tikrai suteikia rimtą apsaugą. Šalia to yra ir HANS įrenginys – galvos ir kaklo apsauginis įtaisas, po susidūrimo neleidžiantis galvai staiga pajudėti pirmyn. Taigi, atsitrenkimas į vairą ar kitus salono komponentus yra labai mažai tikėtinas.
Galiausiai, patys lenktyniniai automobiliai yra kur kas standesni ir tvirtesni. Jie turi saugos lankus ir labai tvirtas platformas, kurios neleidžia salonui stipriai deformuotis. Taigi, jie ir taip yra pakankamai saugūs, o saugos pagalvės būtų gana sudėtingas ir mažai naudos suteikiantis priedas.
