Taip pat praėjusio sezono metu komanda apsilankė įvairiose varžybose, o kartu su Lietuvos automobilių sporto federacija (LASF) paruošė 10 pradedančiųjų sportininkų bei teisėjų.
P. Bonkevičius sutiko papasakoti apie naujosios akademijos veiklą ir jaunųjų sportininkų parengimą.
– Vadovaujate Kauno technikos kolegijos autoklubui, kuris praėjusį sezoną pasitiko su nauja iniciatyva – vairavimo akademija moksleiviams. Papasakokite, koks šios akademijos pagrindinis tikslas?
– Pagrindinis akademijos tikslas – perteikti jaunajai kartai reikiamas žinias apie atsakingą vairavimą keliuose ir trasose.
Automobilių sportas Lietuvoje kelia susidomėjimą, todėl natūralu, kad auga ir poreikis suvokti šio sporto specifiką.
Džiaugiamės, kad akademijos veikloje dalyvauti norinčio jaunimo yra daug, tik kartais atrodo, jog ne visada gautas žinias jie panaudoja tikslingai.
Dažnai pradininkai pradeda modifikuoti automobilius pamiršdami saugumo ir estetiškumo klausimą.
Automobilių sporte saugumas yra svarbiausia, o gražūs ir estetiški automobiliai visada atrodo efektingiau.
Taip pat nereikėtų pamiršti įgūdžių bei fizinio pasiruošimo. Kartais labai greiti ir brangūs lenktyniniai automobiliai nekerta finišo linijos dėl techninių kliūčių ar įgūdžių stokos.
– Kaip perteikiate aktualią informaciją susirinkusiems moksleiviams?
– Stengiamės informaciją perteikti nuo pačių pagrindų. Čia, kaip ir matematikoje – nemokėdami paprasčiausių formulių, veiksmų nesuskaičiuosime.
Labai džiaugiamės turėdami galimybę bendradarbiauti su sportininkais bei garsiais autosporto treneriais, kurie paskaitų metu dalinasi savo sukaupta patirtimi.
Pas mus svečiavosi Jonas Gelžinis, kuris pasakojo KTK akademijos dalyviams apie tai, koks tūrėtų būti lenktynininkas; LASF techninis ekspertas Egidijus Janavičius pabrėžė bazinius sportinio automobilio ir technikos paruošimo aspektus; Mantas ir Aistė Matukaičiai dalinosi marketingo pavyzdžiais automobilių sporte; Mindaugas Pocius dalinosi pasauline fizinio pasiruošimo praktika; taip pat išgirdome daug naudingos informacijos apie ralio perspektyvas iš ralio atstovo Justo Tamašausko.
Visada – teorija pirmiausia, o po to dalyviai praktiškai įgytas žinias panaudoja kartingų lenktynėse, simuliatorių važiavimuose ar kitokiose lengvo formato teorinių žinių patikrinimuose, pavyzdžiui – orientacinėse varžybose.
Ateityje sieksime į mokymą įnešti dar daugiau praktikos – nenorime būti teoretikai, praktiškai viskas linksmiau, o ir geriau įsimenama.
– Kokius rezultatus pastebėjote pasibaigus pirmajam tokios iniciatyvos sezonui?
– Rezultatai nustebino ir mus pačius – moksleiviai labai aktyviai reiškėsi ir dalyvavo akademijos veikloje – tai džiugina.
Didelių spragų savo veikloje nepastebėjome, visuomet stengiamės būti lankstūs ir atsižvelgti į dalyvaujančių moksleivių norą bei susidomėjimą tam, kad žinias perteiktumėme tikslingai.
Stengsimės padirbėti dar stipriau su organizacine struktūra ir užtikrinti, kad iniciatyvos eiga būtų sklandesnė.
– Kokios iniciatyvos taikomos studentams?
– Kauno technikos kolegijoje turime sportinių automobilių paruošimo ir aptarnavimo modulį, tad studentai dalį paskaitų atlieka „Juta racing“ padalinyje, kuriame gauna teorines ir praktines paskaitas.
Norinčius tobulėti autosporte mes priimame į savo komandą „KTK racing division“. Laisvu nuo studijų metu studentai prisideda prie komandinės veiklos, kurioje yra įvairios praktikos – nuo įrankių valymo dirbtuvėse iki automobilio aptarnavimo užsienio trasose.
Labai svarbus faktorius automobilių sporte – bendras darbas ir komunikacija. Tik prižiūrėti technikos neužtenka – reikia mokėti rasti tinkamus sprendimus komunikuojant, tad ir šias žinias stengiamės perteikti.
– Koks, jūsų nuomone, požiūris mūsų šalyje vyrauja į autosportą? Kodėl svarbu, kad mokslas ir autosportas sąveikautų?
– Manau, kad požiūris į automobilių sportą mūsų šalyje – įvairiapusis. Galime pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais žmonių susidomėjimas šiuo sportu tikrai auga.
Autosporte dažnai taikomi nestandartiniai sprendimai, kuriuos pritaikyti padeda mokslas bei įvairūs bandymai. Tai neretai praverčia ir kasdieniniame automobilių naudojime.
Automobilių sportas ir mokslas yra puikus derinys, kuriame teorijos žinios pritaikomos praktiškai.
Pavyzdžiui: atlikus tam tikrus pakeitimus pakaboje, automobilis trasoje elgsis kitaip, tas pats liečia ir kitus komponentus.
Na, o praktika moksle – kritiškai svarbus faktorius. Turbūt visi atsimename skaičiavimus fizikos pamokose, kuomet skaičius gauname idealiomis sąlygomis, bet kaip yra iš tikrųjų?
– Kokį didžiausią mitą apie autosportą esate girdėjęs?
– Dar būdamas vaikas esu girdėjęs, kad lenktynininkas arba sportinį automobilį trasoje vairuojantis žmogus turi būti talentas, vieni jį gimdami gauna – kiti ne.
Tačiau taip tikrai nėra, manau, kad talento sąvoka šiame sporte neegzistuoja. Dažniausiai, viskas pasiekiama įgytomis žiniomis, įdėtu darbu ir priimtomis nesėkmėmis.
Atrodo, kad žmogus be rankų niekada negalėtų pilotuoti sportinio automobilio ar būti lenktynininku, tačiau tokių yra, ir pavyzdžio nereikia toli ieškoti, užtenka pažvelgti į lenkų šonaslydžio šakos atstovą Bartoszą Ostalowskį.
Jeigu mes neįsivaizduojame, tai dar nereiškia, kad taip nėra įmanoma.
Mums visiems įprasta girdėti, kad automobilių sportas reikalauja didelių finansų – ir tai sąlyginiai yra tiesa.
Visgi yra įvairių automobilių sporto sričių, lygų, kuriose galima dalyvauti turint minimalius resursus.
– Šiais metais Kauno technikos kolegija ir Lietuvos automobilių sporto federacija glaudžiai bendradarbiavo. Papasakokite, kokius bendrus darbus šį sezoną įvykdėte?
– Dalį įvykdėme, tačiau nemaža dalis dar laukia. Džiaugiamės drauge galėdami šviesti automobilių sporto bendruomenę ir perteikti informaciją besidomintiems šiuo sportu.
Kartu su LASF organizavome nemažą dalį paskaitų. Šiais metais į automobilių sporto pasaulį drauge išleidome virš 10 pradedančiųjų lenktynininkų bei automobilių sporto teisėjų.
Sezono pradžioje kartu su federacija vykdėme ir socialinį renginį „Nemuno žiede“, kuris buvo skirtas pradedantiesiems bei besidomintiems šiuo sportu.
Tai – nuostabi praktinė galimybė, kuri manau bus tęstinė. Dar laukia organizuojamų varžybų serija – GSKL ir slalomo čempionatų etapai.
– Kokius artimiausius planus dalyvauti varžybose ar įvairiose iniciatyvose yra išsikėlęs KTK autoklubas?
– Artimiausi tikslai – sėkmingai užbaigti 2018 metų sezoną – C lygos ralio ir žiedines varžybas bei Lietuvos žiedinių lenktynių čempionato etapą Estijoje.
Kitų metų planuose turime numatę paruošti naują žiedinių lenktynių automobilį bei startuoti B lygos ralyje.
Norime augti ir tobulėti automobilių sporte ir įgytas žinias perteikti studentams, moksleiviams bei automobilių sporto bendruomenei.
