Vyrų krepšinio rinktinė trečią kartą iš eilės olimpinėse žaidynėse pasipuošė bronzos medaliais, o automobilių sportą ir vėl labiausiai garsino trečiosios paeiliui Palangoje surengtos 1000 km lenktynės.
Lietuviškasis Le Manas
2002 metais 1000 kilometrų lenktynės pirmąsyk turėjo naują vardą – „Horn Grand Prix“.
„Tai nereiškė, kad lenktynes sodriai laistė alus, tačiau augantis verslininkų susidomėjimas renginiu liudijo ir ne menką mūsų, lenktynių organizatorių pastangų įvertinimą“, – trečiąjį maratoninių lenktynių istorijos puslapį mena jų pagrindinis organizatorius, VšĮ „Promo Events“ direktorius Darius Jonušis.
Lietuvos verslininkai pamatė puikią reklamos terpę, todėl jų buvo kone visose komandose.
Bene daugiausia dėmesio susilaukė lietuviškojo maratono debiutantai, susibūrę į „Le Mano klubo“ komandą – Linas Karlavičius, Arūnas Bartusevičius ir Ričardas Kasparavičius.
Jie lenktynėms pasirinko „Volkswagen Golf“ ir metė iššūkį B2000+ klasės varžovams.
Iš kur toks pretenzingas komandos pavadinimas?
Verslininkai neslėpė, kad ilgų nuotolių lenktynėmis jie susidomėjo pamatę garsiąsias „Le Mano“ 24 valandų lenktynes, kurios ir įkvėpė juos pačius išbandyti savo jėgas trasoje.
Vienas iš šio debiutantų trejetuko po poros metų kopė ir ant aukščiausiojo nugalėtojų pakylos laiptelio. 2002-aisiais Le Mano logotipas ne tik puikavosi ant komandos automobilio, bet ir skambėjo žiūrovų lūpose.
Jie vis dažniau lenktynes buvo linkę vadinti lietuvišku „Le Manu“.
Margos dalyvių gretos
Automobilių sporto temomis rašantys žurnalistai būrėsi ne tik lenktynių spaudos centre, bet ir komandų garažuose.
„Autoverslo automobilių“, „Gardėsio“ ir „Ajags“ komandų sudėtyse buvo skaitytojams, televizijos žiūrovams ir radijo klausytojams gerai pažįstami Vitoldas Milius, Valdas Juozas Vilūnas, Renaldas Gabartas ir Valdas Valiukevičius, kuriuos po metų palaikė dar daugiau kolegų.
ASK „Slikas“ komandoje važiavo ir tuomet pirmuosius žingsnius į didžiąją politiką žengęs, vėliau tapęs Seimo nariu Andrius Šedžius.
Europos kroso čempionas Aurelijus Simaška buvo įrašytas net dviejų komandų – „Lautra Motorsport“ bei „Lietuvos Porsche klubo“ paraiškose, o „Lietuvos BMW klubo“ ekipoje važiavo ir Lietuvos ralio bei žiedinių lenktynių čempionas Dovilas Čiutelė, iki šiol nepraleidžiantis nė vienų varžybų Palangoje.
Didelė automobilių įvairovė
Margos buvo ne tik lenktynininkų gretos, bet ir sportinių automobilių parkas.
Komandoms išsirikiavus tradiciniam lenktynių atidarymui Palangoje, Vytauto gatvėje, greta vienoje eilėje labai jaukiai jautėsi „Porche 939 Cup“ ir „Lada“ dešimtukas, „Subaru Impreza Turbo“ ir „Renault Clio“, „Alfa Romeo“ ir „Audi RS4“, „Volkswagen Golf“ ir „Toyota Land Cruiser“.
Šis bekelės monstras 2002-aisiais nusipelnė išskirtinio žiūrovų dėmesio.
Jie atpažino, kad tai tas pats keturratis, su kuriuo Romualdas Beresnevičius šturmavo Paryžiaus – Dakaro dykumų maratoną.
Tąsyk su „Toyota Land Cruiser“ Aurelijus Petraitis, Kęstutis Stadalnikas ir Edmundas Vaitiekūnas, susibūrę į ASK „Autopramogų“ komandą, buvo kupini ryžto leistis į kiek trumpesnį, 1000 km maratoną.
Tai buvo pirmas ir kol kas vienintelis kartas, kai visureigis dalyvavo 1000 km lenktynėse.
Traukos lenktynių debiutas
Vienas ryškesnių 2002 metų „Horn Grand Prix“ 1000 km lenktynių istorijos puslapių – intensyvioje varžybų programoje atsiradusios traukos lenktynės.
Dinamiškos, azartiškos, didžiuliais greičiais pasižyminčios varžybos iškart susilaukė žiūrovų dėmesio, o ir Palangoje jos atsirado neatsitiktinai.
1000 km maratoną organizuojantis „Promosportas“, kartu su įsikūrusia „Automodus“ bendrove, 2001 metais rengė pirmąjį oficialų Lietuvos traukos lenktynių čempionatą.
Varžybos vyko Vilniuje, Ukmergės gatvėje.
D. Jonušis puikiai mena, kiek pastangų tada kainavo uždaryti intensyvaus eismo Ukmergės gatvę, kaip patiems, susiradus elektros skydinę, teko išjunginėti elektrą, kaip ieškota tinkamos, patentuotos varžybų technikos, kaip patys dalyviai ruošė automobilius ir kaip pastangos pranoko lūkesčius.
Sėkmė Vilniuje paskatino surengti traukos lenktynes ir Palangoje. Šioms varžyboms buvo įsigyta pirmoji Lietuvoje profesionali laiko matavimo technika.
Trečioji „Porsche“ pergalė
Keturias dienas Palangoje trukusį automobilių sporto festivalį laimėjo „Lietuvos Porche klubo“ ekipažas, važiavęs „Porche 939 Cup“ automobiliu, kuris pirmas kirto 1000 km lenktynių finišo liniją.
Po pergalingų 334 ratų komandos nariai ir gerbėjai sveikino nelengvą pergalę nukalusius Vladą Laurinavičių, Eugenijų Tumalevičių, Aurelijų Simašką ir jaunąjį maskvietį Nikitą Kondrachiną.
Pastarasis kartu su A. Simaška rengėsi startams Europos kroso čempionate.
Tai buvo trečioji iš eilės „Porsche“ automobilį vairavusių sportininkų pergalė. Visgi įpusėjus lenktynėms nedaug kas drįso prognozuoti, kad nugalės būtent šis ekipažas.
Veržliai lenktynes pradėjo geriausią rezultatą kvalifikacijoje pasiekusi „Los Patrankų“ ekipa, kurios sportininkai Vygantas Simuntis, Kęstutis Narkevičius ir Česlovas Višniauskas į lenktynes įsiliejo iš labai populiarių BMW taurės varžybų.
Ratas po rato ji didino persvarą nuo „Lietuvos Porsche klubo“ ir „Lautra Motorsport“ komandų.
Tačiau ir favoritai neišvengė problemų, kai jų „Audi“, išslydęs iš trasos, pralėkė pievą ir atsitrenkė į reklaminį skydą. Buvo apgadintas variklio dangtis ir durelės.
„Tai buvo vienas efektingiausių operatorių užfiksuotų kadrų, kurį dar ilgai naudojome reklamuodami lenktynes“, – prisimena D. Jonušis.
Ši nesėkmė neatvėsino lyderių azarto, o galutinai palaidoti viltis tuomet trijų ratų persvarą turėjusi „Los Patrankų“ komanda buvo priversta po 170 ratų, kai sugedo jų automobilio turbina.
Antri 2002 metais finišavo „Renault Lautra Motorsport“ lenktynininkai su „Renault Clio RS“, o treti – „Juta-Statoil Lubricants“ atstovai, važiavę su dyzeliniu „Volkswagen Golf“.
