Pirmosios Palangos 1000 km lenktynės prieš 20 metų: tokius dalykus dabar sunku įsivaizduoti

Lietuva, tuomet dar turėjusi 3,5 milijono gyventojų, kovo 11-ąją atšventė pirmąjį nepriklausomybės atkūrimo dešimtmetį, o savaite anksčiau Japonijoje pristatytas pirmasis „PlayStation 2“.   

Vilniaus Konstitucijos prospekte stovėjo vienintelis 16 aukštų „dangoraižis“, o vidutinis atlyginimas buvo tik apie 700 litų (200 eurų).

Buvo ir džiugesnių akimirkų – Lietuvos krepšininkai Sidnėjaus olimpiadoje tik per plauką nelaimėjo prieš JAV rinktinę, suburtą iš NBA žaidėjų.

2000-aisiais F1 bolidų ratus dar suko V10 varikliai, o legendinis Michaelis Schumacheris po 21 metų pertraukos padovanojo „Ferrari“ čempionės titulą ir trečią kartą čempionu tapo pats.

Be to, 2000 metais didžiausiame Lietuvos kurorte Palangoje surengtos pirmosios maratoninės 1000 km automobilių lenktynės, kurios kitąmet pažymės 20-čio sukaktį.  

„Kaip šiandien prisimenu tą lietingos 2000-ųjų rugpjūčio 19 dienos pavakarę, kai finišavo pirmosios 1000 km lenktynės, kai buvo pagerbti jų nugalėtojai ir prizininkai, o nutilus motorų gausmui įsivyravo ausį rėžianti tyla, – bemaž 20 metų senumo įvykius mena pagrindinis lenktynių iniciatorius ir jų organizatorius Darius Jonušis. – Išbučiavau tada visus bendraminčius ir pagalbininkus, ir pasitraukęs į kamputį pravirkau. Emociškai buvau tiek išsekęs, kad visiškai nesigėdijau skuostais bėgančių upelių.“ 

Nesunkiai galima suprasti tą jausmą, lyg cunamio banga atsiritusį po sunkaus, regis, nepakeliamo, bet sėkmingai išlaikyto egzamino.

Debiutinėms lenktynėms trasa rengta ištisą paskutinę naktį ir baigta ruošti tik likus valandai iki pirmosios treniruotės. 

„Planai popieriuje ir realūs darbai neretai skiriasi kaip diena nuo nakties, – sakė D. Jonušis. – Atvykęs į būsimąją varžybų areną supratau, kad betoninių atitvarų stinga daugiau nei pusės, o ir apie pačių lenktynininkų saugumą dar būtina labiau pagalvoti“. 

Tad nakties prieš debiutines lenktynes tamsą trasoje ir jos prieigose dar skrodė prožektoriai, burzgė keliamieji kranai ir kitokia statybinė technika. Lenktynių organizatorius su didžiausia pagarba ir padėka mena AB „Perdanga“ vyrus, vadovaujamus Vytauto Kučinsko, labai greitai sumontavusius per 200 po toną sveriančių pamatinių blokų, tapusių trasos atitvarais.

Trasos apsaugai ir tada, ir dabar naudojami ne tik pamatų blokai ar metalinės tvoros, bet ir atitvarai bei paprasčiausia „stop“ juosta, įspėjanti žiūrovus, kad į ja paženklintą teritoriją brautis nevalia. Vien tokios juostos kasmet panaudojama po 10 kilometrų.
Dabar, sukaupus jau 19-kos lenktynių organizacinę patirtį, bepigu būti visų reikalų žinovu. O iš kur mokytasi tada ir kaip gimė mintis šalia Palangos, magistralinių kelių sankirtoje surengti 1000 km automobilių lenktynes?

Žinoma, ne tuščioje vietoje. Vyresnės kartos sporto gerbėjai puikiai mena 1997-1999 metais D. Jonušio vadovaujamo „Promosporto“ rengtas BMW taurės varžybas, kai etapų lenktynės neapsiribojo tik Vilniumi, bet susilaukė didelio pasisekimo ir Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Marijampolėje.

„Tai buvo tikrai neprasta lenktynių serija, sutraukdavusi dešimtis tūkstančių žiūrovų. Deja, ji nesusilaukė sporto vadų deramo palaikymo, o ir pati sporto bendruomenė tam gal dar nebuvo tinkamai pasiruošusi“, – svarstė D. Jonušis. 

Tačiau BMW serija jos organizatorius įtikino, jog lenktynės gali būti sėkmingos tik tuo atveju, jei jos bus rengiamos ne kažkur tyruose, o mieste arba netoli jo, kad būtų patogu jas stebėti vos ne pro langą ar iš balkono. Panašiai, kaip „Formulę 1“ Italijoje, Imolos žiede.

„Išvažinėjom pusę Lietuvos, mūsų maršrutai driekėsi Panevėžio ir Kauno, Ukmergės ir Klaipėdos krytimis, kol žvilgsnio neprikaustė magistralių A13 (Klaipėda – Palanga – Šventoji) ir A11 (Šiauliai – Kuršėnai – Telšiai – Plungė – Kretinga – Palanga) atkarpos ir jas jungiantis viadukas“, – ilgų nuotolių lenktynių trasos paieškas prisimena D. Jonušis. 

Ir neslepia, jog tuomet tai buvo iš tiesų nemenka avantiūra. Laimei, netrukus radusi ir Palangos, ir Kretingos merų pritarimą.

Iniciatyvą laikinoje trasoje šalia Palangos surengti 1000 km automobilių lenktynes palaikė ir Susisiekimo ministerija, ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie susisiekimo ministerijos. Jas imponavo, kad iš ankstesnių renginių žinomas lenktynių organizatorius daug dėmesio skiria ne tik pačioms varžyboms, bet ir eismo saugumo bei eismo kultūros propagavimui.

„Gavus visų instancijų pritarimą „Promosporte“ užvirė pasirengimo debiutinėms lenktynėms darbai, – prisiminė D. Jonušis. – Mūsų buveinės sienas ir dabar puošia Vytauto Juodagalvio piešti būsimosios trasos eskizai, rengdami lenktynes daug prisidėjo Ignas Jurginis, Sigitas Paulauskas, Darius Grinbergas ir kiti buvę ir esami kolegos“. 

Debiutui rengtasi beveik ištisus metus. Greitai, nelyginant byrantis pajūrio smėlis, artėjo lenktynių diena.

18 automobilių kolona 2000 m rugpjūčio 16-ąją atriedėjo į atidarymo paradą centrinėje kurorto Vytauto gatvėje. Vėliau tiek pat jų pasklido ir lietaus merkiamoje trasoje.

„Atrodė velniškai daug. Valio, mes padarėm, lenktynės vyksta! – šventines jų pradžios akimirkas prisiminė D. Jonušis. – Žiūrovų nedaug, juos ko gero išgąsdino lietus, tačiau 18x6m ploto VIP palapinė sausakimša. Atvyko vos ne visi kviestieji – ministrai, Seimo nariai, šalies sporto vadovai, lenktynininkai, pramogų ir verslo pasaulio atstovai“. 

Visi įsitikinę, jog lenktynės garsins ne jas surengusį „Promosportą“, o Lietuvą.    

Tą tvirtino ir 2000-ųjų 1000 km debiutines lenktynes laimėjusio „Lietuvos Porsche klubo“ sportininkai Eugenijus Tumalevičius, Vytautas Venskūnas ir Vladas Laurinavičius, pirmieji prie finišo linijos atvairavę „Porsche 911“.

Jau pirmosios 1000 km lenktynės nebuvo tik šeštadienio varžybos. Iki šiol gyva tradicija ketvirtadieniniai komandų prisistatymai ir spalvingi paradai Vytauto gatvėje, įvairūs šou ir lenktynininkams, ir žiūrovams.

Šiandien gal daugelis jau primiršo, jog pirmųjų 1000 km lenktynių 2000 metais programoje buvo ir „Formulės 1600“ Lietuvos čempionato, ir motociklų „Grand Prix“ lenktynės, ir net vilkikų šou.  

Jau pirmosios ilgų nuotolių lenktynės Palangoje neliko nepastebėtos žiniasklaidos. Surengtos kelios tiesioginės TV transliacijos, o reportažus iš varžybų transliavo bene visos televizijos ir daugelis radijo stočių, fotoreportažus apie lenktynes spausdino laikraščiai ir žurnalai.

Žurnalistų patogumui buvo įrengtas spaudos centras, kuriame buvo akredituoti 24 žurnalistai, tarp jų 2 – iš kaimyninės Latvijos. 

Daugiausia – 122 žurnalistai – spaudos centre buvo akredituoti 2016 m., o apie tokias darbo sąlygas, kokios jiems sudaromos dabar, 2000-aisiais kolegos galėjo tik pasvajoti.
  
Taigi, prieš 19 metų neeilinio įvykio – pirmųjų ilgų nuotolių automobilių lenktynių organizatoriai ir jų dalyviai iš tiesų neklydo – maratoninės 1000 km lenktynės Palangoje garsino ir, reikia tikėtis, dar daug metų garsins Lietuvą.