Svarbiausiose kartingo lenktynėse pasaulyje dalyvavo ir du lietuviai – Gustas Grinbergas (OK kategorija) ir Kajus Šikšnelis („OK Junior“). Abiems tai buvo debiutas Pasaulio čempionatuose savo klasėse.
G. Grinbergui jau penkiolika ir 2018 metų sezoną jis buvo „BirelART“ komandos gretose. Buvo gerų, buvo prastesnių lenktynių, tačiau per tuos metus jis tapo tikru profesionalu ne tik trasose, bet ir kelionėse. Per metus daugiau nei 40 skrydžių, nemaža dalis Europos išmaišyta traukiniais ar komandos transportu, nepasiklysta Paryžiaus ir Romos metro net ir išsikrovus telefonui.
Dažniausiai jis keliavo vienas, o aš atvykdavau tik į finalinę lenktynių dalį. Juk lenktynių savaitgalis prasideda trečiadienį, tad trasoje reikia būti jau antradienį. O kai tiek varžybų ir testų, tai norint visur jį lydėti, tėvui tektų mesti visus darbus. Ir šį kartą į Švediją Gustas išskrido vienas.
Tiksliau, ne į Švediją, o Daniją. Lenktynių trasa yra šiek tiek daugiau nei 100 km nuo Kopenhagos ir į ją labai paprasta nuvykti traukiniu tiesiai iš oro uosto. Komanda įsikūrė viešbutyje prie pat Kristianstado traukinių stoties, pėsčiomis galima nueiti per porą minučių.
Dėl darbų gausos iki pat paskutinės minutės nežinojau ar galėsiu pats nuvykti į varžybas, o kai paaiškėjo, kad pavyks, labai nuliūdino lėktuvų bilietų kainos. Antonas Hegelmannas patarė vykti keltu. Ir tikrai, nuo Karlshamno uosto iki lenktynių trasos tik apie 60 km. O tuomet sugalvojau tą nuotykį padaryti dar įdomesniu ir į Švediją vykti be automobilio. Atsisiunčiau porą programėlių ir pirmyn.
Kelionės niuansai
Apie DFDS keltus internete galima rasti įvairiausių atsiliepimų. Kelios įžymybės gieda ditirambus, nemažai realių keliautojų juos mala į miltus. Teisybė kažkur per vidurį. Taip, čia daug „fūristų“ ir lietuvių, dirbančių mažai kvalifikuotus darbus Skandinavijoje. Kai kurie jų bando greituoju būdu „pailsėti“. Kai kurie „pailsi“ labai rimtai.
Bet mačiau, kad apsauga juos prižiūrėjo ir jokių nesusipratimų nekilo. Laisvo laiko plaukiant keltu begalė ir buvo labai smagu stebėti laivų personalą. O jis labai įdomus. Kelte „Optima“, kuris sąlyginai nedidelis ir jau gana senas, darbuotojai irgi buvo lyg iš praeities. Jie buvo užsiėmę patys savimi ir tik iš bėdos atkreipdavo dėmesį į klientą. Per televizorių kažkodėl ukrainietiškas muzikos kanalas traukė dėmesį.
Kelte „Athena“, o jis didesnis, gerokai naujesnis, tvarka buvo kitokia. Svečius personalas pasveikino dar net nepriėjus registratūros. Tiesa tik pasveikino, bet neparodė kur ta registratūra. Barmenai buvo labai mandagūs, bet ne per daug familiarūs, o registratūroje net kreipėsi vardu ir palinkėjo gero poilsio. O jis tikrai buvo geras. Puikiai išsimiegojau ir nuo pirmadienio ryto vėl darbuose.
Ir vis tik nepalieka mintis, kad teisūs tie, kurie sako, kad įmonėje svarbiausia investuoti į puikius darbuotojus, nes jie yra kompanijos veidas. Kad ir kaip vadovai stengtųsi kurti geriausią kompanijos įvaizdį, jį akimirksniu gali sužlugdyti neprofesionalas. Man pažintis su DFDS nuo tokio ir prasidėjo. Paskutinį kartą keltu plaukiau gal prieš 20 metų, tad su šiuolaikine tvarka nebuvau susipažinęs.
Klaipėdos terminale nužingsniavau link išėjimo ir tiesiu atsispausdintą bilietą tikrintojui. Tas net per žingsnį atsitraukė ir sako: „Ką čia man duodate?“. Sakau – bilietą. Jis mane nužvelgia ir išdidžiai pareiškia, kad šitas netinka. Tada aš klausiu, koks tinka. Dar kartą nužvelgia nuo galvos iki kojų ir tada paaiškina, kad man reikėjo pirmiau užsiregistruoti registratūroje. Sugėdintas kiūtinu atgal. Registratūroje pasitinka labai maloni moteris, greitai viską sutvarko, o kol ji dirba, galiu stebėti jos kolegę, gretimame kambarėlyje besigrožinčią savimi veidrodyje. Ir nuotaika vėl gera.
Taksi reikia atidumo
Klaipėda išlydėjo +26 kaitra, Švedija pasitiko +15 ir vėju su lietumi. Iš Karlshamno uosto į traukinių stotį autobusai nevažiuoja, tad vienintelė viltis taksi. DFDS tinklalapyje parašyta, kad galioja speciali 30 kronų kaina (apie 3 eur), bet mane vežęs taksistas Karlsonnas pagudravo, paėmė 150 kronų. Teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad tas pats Karlsonnas kitą dieną iš stoties į uostą parvežė už žadėtas 30 kronų.
Toliau – traukiniu į Kristianstadą, o iš ten autobusu į trasą. Viskas be galo paprasta naudojant „Skanetrafiken“ programėlę. Gali pirkti bilietą tik šiai kelionei, gali pirkti galiojantį parą ar 30 dienų. Ji parodo visus galimus maršrutus ir net galimus vėlavimus. O bilieto pirkimui užtenka dviejų – trijų spustelėjimų.
Kristianstado kartingo kompleksas vienas iš įspūdingiausių Europoje. Dar prieš kelis metus čia buvo tiesiog gera trasa, bet švedai nusprendė būti geriausiais ir pastatė šedevrą. Milžiniška tribūna, daug stovimų vietų iš kurių matai visą trasą, milžiniškas lenktynių valdymo centras, didžiulis dalyvių parkas bei patogios žiūrovų automobilių stovėjimo aikštelės, restoranai. O visą tai vainikuoja pati trasa su nemažais aukščių skirtumais ir net vienu neblogu tramplinu, kur kartingai šokteli lyg ralio kroso automobiliai.
Komentatorių balsai ir variklių ūžimas girdisi bent už kilometro, bet niekam tai netrukdo – aplinkui miškai. Šeštadienį oras labai švediškas – lietų keičia saulė ir atvirkščiai. Šeštadienis Pasaulio čempionate labai svarbi diena – vyksta atrankiniai važiavimai. Po penktadienį vykusios kvalifikacijos 102 OK ir 110 „OK Junior lenktynininkų“, suskirstytų į 7 grupes, kovėsi atrankiniuose važiavimuose, kurių kiekvienam reikėjo lėkti po šešis.
Lietuviams pritrūko sėkmės
K. Šikšnelio pradžia daug žadanti, pirmuosiuose važiavimuose jis finišavo 9 ir 13. Gustas gavo baudą ir klasifikuojamas 15 ir 20. Bet įpusėjus atrankai lietuviai atrodė gana neblogai ir pradėjome galvoti apie patekimą į 34 finalininkų būrį.
Kajų įkvėpė Europos kartingo čempiono Simo Juodviršio ir geriausio Lietuvos autosporto trenerio Jono Dereškevičiaus patarimai, Gustui susikaupti padėjo septynis kartus Pasaulio kartingo čempionu tapęs Davide'as Fore. Bet Kajui pradėjo velniškai nesisekti startuose. Jei per pirmą ratą apstumdytas varžovų nukrenti iš 8 į 20 vietą, atgal sugrįžti labai sunku ir beveik neįmanoma. O jei taip porą važiavimų iš eilės, tuomet dar sunkiau susikaupti ir nusiteikti greitam važiavimui.
Gustui pavyko dalyvauti istoriniame įvykyje. Pirmą kartą per Pasaulio čempionatų įstoriją įvyko važiavimas, kuriame nuo pirmo iki paskutinio rato lenktyniauta pliaupiant lietui, bet su sausam asfaltui skirtomis padangomis, t.y. visiškai be protektoriaus. Praėjus 3 sekundėms nuo sportininkų pajudėjimo į apšilimo ratą pradėjo lyti kaip iš kibiro, bet teisėjai nusprendė lenktynių nestabdyti. Ir teisingai padarė. Slidžiausiose sezono lenktynėse finišo nepasiekė tik vienas dalyvis, o lenktynininkų kova neįtikėtinai įdomi ir profesionali.
Paskutiniai atrankiniai važiavimai įvyko sekmadienį. Kajų ir toliau persekiojo nesėkmės, Gustui pavyko šiek tiek pagerinti savo padėtį turnyrinėje lentelėje.
Pasaulio čempionato atrankos važiavimuose Kajus finišavo 9, 13, 19, 26, 7 bei 27 vietose ir „OK Junior“ kategorijoje klasifikuotas 50 iš 110 dalyvių.
OK kategorijoje Gustas finišavo 15, 13, 20, 9, 9 bei 11 vietose ir surinkęs 77 baudos taškus pasidalino 35-36 vietas su komandos draugu olandu Marjeinu Kremersu.
Žinoma, visuomet gali būti geriau, bet kartais tiesiog pritrūksta šiek tiek sėkmės. Tačiau šių metų pasaulinio kartingo sezonas parodė, kad Lietuvoje auga nauja aukščiausios klasės lenktynininkų karta. Tą jau įrodė Rokas Baciuška, šiemet šiek tiek mažiau matomas kartinge, bet spindintis Europos ralio kroso čempionate.
Kajui Šikšneliui ir Gustui Grinbergui šių metų lenktynių sezonas jau beveik baigėsi. Kokie jų planai 2019 metams sužinosime netrukus.
