2014 metais Lietuvos čempionate jis užėmė trečiają vietą bei atstovavo šaliai „Motocross of Nations“ varžybose, 2016 metais pasiekė kelias pergales Anglijos čempionato „Under 21“ įskaitoje, o pernai iškovojo antrą vietą Europos čempionato etape Latvijoje bei tapo Lietuvos čempionu.
Šį titulą iškovoti dar kartą jis tikisi ir šiemet.
D. Vaznio šansai nėra maži. Iki Lietuvos motociklų kroso čempionato pabaigus likus vienam etapui jis yra keturračių klasės lyderis ir turi surinkęs 167 taškus.
Antroje vietoje esantis latvis Matis Palevicas atsilieka per plauką – vos vienu tašku.
Kaip D. Vazniui pavyko taip greitai patekti tarp Lietuvos čempionato geriausiųjų ir ką veikti jis planuoja ateityje?
Lietuvos edukologijos universiteto antrakursis atsakė į keletą klausimų.
– Sportuoti pradėjote gana vėlai. Kaip pavyko taip greitai tapti vienu iš geriausių keturračiais lentkyniaujančių sportininkų?
– Visą laiką daug sportavau – mano svajonė buvo važiuoti motokrose. Atidaviau labai daug savęs, buvau užsibrėžęs tikslus: tapti šalies čempionu ir važiuoti Europoje.
Stengiausi tai įgyvendinti ir neblogai sekėsi. Labai daug padėjo artimieji ir draugai. Vienam sunku būtų tokių rezultatų pasiekti.
– Ar galite išskirti vienas, kurios varžybos įsiminė labiausiai? Kodėl?
– Įdomiausios varžybos man buvo „Motocross of Nations“. Tiek Prancūzijos, tiek Italijos trasos paliko didžiulį įspūdį.
Europos čempionato etapas Latvijoje, kuriame užėmiau antrąją vietą, taip pat labai patiko. Varžybos Anglijoje paliko didelį įspūdį.
Sunku įvardyti vienas, nes iš kiekvienų kažką pasiimi ir įsimeni. Bet labiausiai, sakyčiau, patiko tautų taurė. Be to, tai komandinės varžybos, o tai taip pat turi įtakos.
Labiausiai norėčiau sudalyvauti JAV čempionato etape – pasitikrinti savo jėgas.
– Keturračių įskaitos aukščiausiose pozicijose esate Jūs ir keli latviai. Kodėl tai nevilioja lietuvių?
– Sunku atsakyti. Galbūt mažai ateina naujų žmonių į šį sportą. Manau, daug kas prisibijo pereiti iš mėgėjų lygio į profesionalų – daug kas lieka ten.
– Ar dažnai treniruojatės?
– Stengiuosi neužsibūti vienoje trasoje – stengiuosi treniruotis ten, kur vyksta varžybos. Tenka pasivažinėti ir į Panevėžį, Šiaulius, Kauną, prie Vilniaus yra Pagirių trasa.
– Kokia mėgstamiausia trasa Lietuvoje?
– Panevėžio ir Pakruojo trasos – mano mėgstamiausios. Kietos trasos man labiau prie širdies.
– Ar yra tekę patirti traumų?
– Tai neatsiejama nuo motokroso. Didžiausia trauma buvo raktikaulio lūžis, kai po operacijos negalėjau porą mėnesių sportuoti.
Įvairių lūžių buvo daug, tačiau raktikaulis atėmė daugiausia laiko – reabilitacija truko ilgai.
Smulkių žaizdų ar pūslių ant rankų net nelaikome traumomis – visi motokrosininkai su tuo susigyvenę.
– Ar sunku sugrįžti po traumos?
– Po traumos kūnas nusilpsta, nebūni gerai fiziškai pasiruošęs, raumenys veikia ne taip.
Po pertraukos negrįžti geros formos, tačiau per laiką ją susigrąžini. Vienintelis praradimas yra laikas.
– Ar nevilioja Dakaro ralis?
– Vilioja, esu apie tai galvojęs, tačiau tai – ateitis. Dabar specializuojuosi motokrose ir stengiuosi visą save čia atiduoti. Ateityje gal pabandysiu važiuoti ir kitur.
– Šiuo metu studijuojate. Ar ateitį siejate su keturračiais?
– Ateitį sieju su motokrosu. Norėčiau treniruoti jaunesnius sportininkus, ruošti juos varžyboms.
Kaip 2018 metų pabaiga susiklostys D. Vazniui bei kitiems sportininkams, bus galima stebėti Utenos motokroso trasoje rugsėjo 8–9 dienomis.
Čia vyks paskutinis, penktasis šio sezonoLietuvos motociklų kroso čempionato etapas.
