Ši kompanija Niurburgringo trasoje, Vokietijoje, nuomoja greitus ir galingus automobilius tiek lenktynininkų treniruotėms, tiek pirmą kartą prie sportinio modelio vairo sėdantiems mėgėjams.
Kasdien važinėti šioje legendinėje trasoje – daugelio automobilių entuziastų svajonė.
Tai analogų pasaulyje neturinti vieta – labai sudėtinga 20,83 kilometro ilgio trasa, kurioje mažai saugos zonų, daug skirtingos dangos, nematomų posūkių, nuolydžių ir pakilimų.
Šioje trasoje vienu metu gali važiuoti daugiau nei 400 daugiau automobilių ir motociklų.
Niurburgringe taip pat testuojami daugumos markių naujausi sportiniai modeliai.
Gamintojai čia kovoja dėl geriausio rato įveikimo laiko ir atlieka ištvermės bandymus. Serijinių automobilių rekordas priklauso „Lamborghini Aventador SVJ“.
P. Klimanskas papasakojo, kaip išsipildė jo vaikystės svajonė.
Pradėjo nuo kartingų
Darbuotis prie automobilių jis pradėjo 2014-aisiais „Saugaus vairavimo“ įmonėje, kuri rengia ekstremalaus vairavimo kursus.
Dėliojo konfigūracijas iš kūgelių, bendravo su klientais, matavo laiką – taip dar būdamas studentu pradėjo savo karjerą.
Tačiau jau tada domėjosi sportiniais automobiliais ir kartingais.
P. Klimansko nedomino standartinės transporto priemonės – norėjo sužinoti daugiau apie automobilių valdymo subtilybes.
Vaikinas ieškojo informacijos internete, knygose, taip pat pradėjo treniruotis su kartingais ir lenktynių simuliatoriais.
P. Klimanskas turėjo teorinių žinių, praktinių įgūdžių ir labai tuo pasidalinti su žmonėmis, kurie niekada nėra važiavę automobiliu tikrai greitai.
Todėl pradėjo dirbti instruktoriumi „Laisvalaikio Dovanų“ organizuojamai pramogai.
Čia slysti automobilis priverčiamas ant padangų užmontuojant specialius žiedus. Taip tapo ekstremalaus vairavimo mokytoju.
Svajojo apie superautomobilius
Kai ta pati kompanija į Lietuvą atvežė du superautomobilius – „Ferrari 360 Spider“ ir „Lamborghini Gallardo“ – vaikinas sulaukė pasiūlymo būti šios pramogos klientų instruktoriumi.
Pašnekovas pastebėjo, kad tai buvolabai atsakingas darbas. Viską turėjo būti atlikta iki galo ir be klaidų – turėjo nebijoti iššūkių, tarp kurių buvo nepaklusnūs klientai.
Anot vaikino, kasdien įvykdavo kas nors neįprasto, todėl visą laiką privalėjo išlikti budrus ir kai prireikdavo – ištaisyti klientų klaidas.
Instruktoriumi P. Klimanskas dirbo keturiose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje.
Paprašytas palyginti šalių klientus jis pažymėjo, kad mentaliteto skirtumai – akivaizdūs.
„Lietuva, Latvija, Estija iš esmės nesiskiria – visi jaučiasi profesionalūs lenktynininkai.
Tačiau padirbėję keletą metų sugebėdavome atpažinti klientus pagal tai, kaip jie susireguliuodavo sėdynę ar pajudėdavo iš vietos – žinodavome, ar reikės žmogui padėti, ar galima su juos tiesiog pakalbėti.
Suomijoje žmonės ramūs – laikosi kelių eismo taisyklių be jokio priminimo. Dauguma jų – labai geri vairuotojai, turintys patirties ne tik gatvėje, bet ir trasose“, – kalbėjo vaikinas.
Pati geriausia praktika
P. Klimanską pastebėjo „Ringfreaks“ vadovas ir pasiūlė prisijungti. Ilgai nesvarstęs jis sutiko – ne kartą buvo girdėjęs apie šią lietuvių įkurtą įmonę.
Kai vaikinas prisijungė prie naujos komandos Vokietijoje, jo kolega, profesionalus instruktorius, juokavo, kad tai – prasčiausias darbas. Tačiau P. Klimansko tai neišgąsdino.
„Taip, būna dienų, kai klientai praskaidrina visą savaitę – važiuoja greitai, užtikrintai ir džiaugiasi, kad padedi jiems tobulėti. Tuomet išsiskiriame su geromis emocijomis.
Tačiau pasitaiko atvejų, kai trasoje važiuojame 90 km/val. greičiu ir atrodo, kad tai paskutinis gyvenimo ratas.
Baisiausia yra ne greitis, o savo galimybių pervertinimas“, – patirtimi dalijosi pašnekovas.
Lietuvis dirbo instruktoriumi trasoje, bendravo su klientais, rūpinosi reklama, atsakinėjo į užklausas ir padėdavo pasiruošti lenktynėms.
P. Klimanskui mokytis iš profesionalių instruktorių, lenktynininkų ir mechanikų – tikras svajonės išsipildymas.
Visgi jis ilgam neįsikūrė Vokietijoje, nes neįsivaizduoja savo gyvenimo svečioje šalyje.
„Įgavau neįkainojamos patirties. Esu dėkingas už suteiktą galimybę išpildyti vaikystės svajonę ir dirbti su tikrais profesionalais, tačiau savo gyvenimą toliau kurti noriu Lietuvoje“, – kalbėjo jis.
Vaikinas su šypsena veide pasakoja apie Niurburgringą – čia netoli „Porsche“ ar kitų gamintojų atstovybių ganosi karvės, rytais gieda gaidžiai ir šūkauja bobutės, nepatenkintos per dideliu „Ferrari“, „Lamborghini“ ar kitų sportinių automobilių keliamu triukšmu.
