Kitaip nei krepšinis ar kiti komandiniai žaidimai, motokrosas yra individualus sportas ir reikia labai daug pastangų norint pasiekti aukštesnį lygį. Beprotišką užsispyrimą reikia turi demonstruoti ne tik patys sportininkai, bet ir jų artimieji.
Motyvavimo priemonė
Pradinėse klasėse besimokantis Eimantas Čepulis po dviejų Lietuvos motociklų kroso čempionato etapų yra 50 kubinių centimetrų klasės lyderis.
Tokį rezultatą jam pavyko pasiekti labai greitai: sportuoti jis pradėjo praėjusiais metais ir galutinėje Lietuvos čempionato įskaitoje užėmė septintąją vietą, tačiau šiemet gerokai patobulėjo.
„Sūnui buvo gal ketveri metai, kai stabtelėjome Šiauliuose, Aleksandrijoje, pažiūrėti motokroso varžybų. Jos jam patiko ir nuo tada pradėjo prašyti motociklo.
Sutarėme, kad kai pirmoje klasėje išmoks skaičiuoti ir rašyti, nupirksime. Taip ir prasidėjo“, – prisiminė jaunojo motociklininko mama Gražina.
Ji su vyru Tomu susidūrė su daugybe klausimų, nes nei vienas jų neturėjo patirties motociklų sporte.
Vaikai čia neretai atsiduria pastūmėti aktyviai sportavusių artimųjų, tačiau Čepulių atvejis išskirtinis.
Todėl daug dalykų reikia mokytis ne tik jaunajam Eimantui, bet ir jo tėvams. Kol buvo traumuotas trenerio pareigas užėmė patyręs motociklininkas Vytautas Bučas. Jos darbas buvo svarbus Eimantui siekiant rezultato.
Gražina juokavo, kad jeigu šeima būtų žinojusi, kiek laiko, pastangų ir finansinių lėšų atims motokrosas, šeima nebūtų į tai įsitraukusi.
„Tai individualus sportas, kurio niekas neremia. Praėjusių metų kovo 26 dieną buvo pirmoji Eimanto treniruotė.
Suskaičiavome, kad visas 2017 metų sezonas įskaičiuojant dviejų motociklų pirkimą, treniruotes, varžybas ir kitas išlaidas kainavo apie 15 tūkst. eurų.
Tenka aukoti ir savo laiką: turi vaiką vežti į treniruotes Latvijoje, gabenti motociklą ir atlikti kitus darbus. Tai visomis prasmėmis brangus, bet labai įdomus sportas“, – pasakojo Gražina.
Santykiai tarp tėvų ir vaiko dėl to tampa gerokai artimesnis.
Kiekvienas jaunuolio varžybas stebi artimieji, kurie užima ne tik finansinių rėmėjų, bet ir psichologų pareigas.
Be to, motociklas veikia kaip motyvacinė priemonė – elgiantis netinkamai, gali tekti apsieiti be jo.
Į sportą atvedė tėvai
Ugnius Liulys yra vyresnis ir šiuo metu važiuojantis su motociklu, kurio variklio tūris – 85 kubiniai centimetrai.
Jis jau perėjo dvi – 65 ir 50 kubinių centimetrų – klases, pirmojoje spėjo tapti ir Lietuvos čempionu.
2018 metų Lietuvos motociklų kroso čempionato įskaitoje po dviejų etapų jis užima trečiąją vietą 85 kubinių centimetrų klasėje.
Jo tėtis Remigijus Liulys – pats mėgėjiškai sportavo ir pastūmėjo sūnų į šią veiklą.
Ugnius ant motociklo pirmą kartą atsisėdo būdamas vos trejų metų, o neilgai trukus ir varžybose sudalyvavo. Važiuoti sekėsi gerai, todėl kelio atgal nebebuvo.
„Ką tenka paaukoti dėl varžybų? Absoliučiai viską.
Savaitgalius, atostogas, algas – niekur nevažiuojam, neatostogaujam, visa šeima gyvena vien motokrosu.
Net kai kuriuos anksčiau įsigytus daiktus yra tekę parduoti. Tačiau aistra yra aistra – nieko nepadarysi“, – važiuodamas iš eilinės sūnaus treniruotės Latvijoje kalbėjo anykštėnas.
Jis atlieka daugumą Ugniaus komandos darbų – yra vairuotojas, mechanikas ir psichologas. Tik šiais metais jaunasis sportininkas pradėjo lankytis pas fizinio rengimo trenerį.
Ko galima pasiekti turint talentą ir pridėjus daugybę valandų atkaklaus darbo puikiai įrodė Liulių šeimos kraštietis Arminas Jasikonis.
Jis šiuo metu patenka tarp dvidešimties greičiausių pasaulio motokroso sporto atstovų. Jo pėdomis seka Dovydas Karka, kuris šiuo metu varžosi Vokietijos čempionate ADAC.
Daugiau įdomių lenktynių bus galima išvysti artėjančiame Lietuvos motociklų kroso čempionato etape, kuris birželio 30–liepos 1 dienomis vyks Pakruojo rajone esančioje Petrašiūnų motokroso trasoje.
