Lukas tikisi startuoti ralio varžybose su savo nuosavu automobiliu ir pasiekti aukščiausius rezultatus.
Sportininkas sutiko prisidėti prie LASF iniciatyvos, kuria siekiama supažindinti visuomenę su perspektyviais jaunosios kartos lenktynininkais Lietuvoje.
– Kas tave atvedė į automobilių sportą?
– Nuo pat mažens žinojau, kad eisiu šia linkme. Mano tėtis (Tomas Baltramiejūnas) buvo lenktynininkas, tad pamažu ir aš susidomėjau automobilių sportu.
Kai tik turėjau progą, stebėdavau varžybas, o turėdamas galimybę pats sėsdavau prie kartingo, keturračio ar automobilio vairo.
Mano tėtis ne tik lenktyniaudavo, bet ir prižiūrėdavo sportinį automobilį, o aš jam padėdadau.
Per kelis metus susikroviau žinių bagažą apie sportinius automobilius, jų ruošimą ir priežiūrą, todėl į automobilių sportą patekau dirbdamas mechaniku ralyje.
Šiais metais planuoju ne tik pats važiuoti lenktynėse, bet ir toliau dirbti prie technikos.
– Kokią automobilių sporto šaką pasirinkai?
– Antrus metus iš eilės šturmanauju ralio sprinte. Taip susiklostė aplinkybės, kad vienas pažįstamas lenktynininkas liko be šturmano. Jam iš pradžių padėdavo mano tėtis, o vėliau – aš.
Ralis, kaip sporto šaka, mano akimis, yra sudėtingiausia. Dideli greičiai ant slidaus pagrindo, rizika, nežinomybė, kas laukia už kito posūkio – visa tai labai jaudina.
Manau, kad jokioje kitoje automobilių sporto šakoje negaučiau tiek daug emocijų ir adrenalino.
– Įdomiau būti šturmanu, ar pačiam sėsti prie vairo?
– Šturmano darbas yra sudėtinga: reikia rasti bendrą kalbą su vairuotoju, būti atidžiam ir tiksliam, kuomet susirašinėji stenogramą, visų varžybų metu gebėti nuraminti, padrąsinti vairuotoją.
Turi veikti tiksliai, nes neteisingai apskaičiuotas laikas ir ne taip surašyta trasa gali reikšti ne tik sugadintą rezultatą, bet ir skaudų finišą.
Išbandžiau šturmano sėdynę, bet mane traukia vairavimas. Gaila, dar nesu rimtai lenktyniavęs trasose su žvyro danga, tačiau labai to laukiu.
– Ką manai apie ralį Lietuvoje?
– Ralis Lietuvoje išgyvena ne pačius geriausius laikus. Į šią sporto šaką ateina mažai jaunų lenktynininkų, o norinčių ir gebančių, manau, kad tikrai yra. Pagrindinė to priežastis – finansai.
Vien paruošti automobilį varžyboms neužtenka, reikia jį išlaikyti, o turint mažą biudžetą tai sudėtinga užduotis.
Bet kokia parama jauniems lenktynininkams, turintiems užsispyrimo ir talento, galėtų stipriai pagelbėti. Taip pat jaunimui reikėtų daugiau švietimo apie autosportą.
– Kokias savybes ugdo autosportas?
– Veržlumą, žingeidumą, tikslumą ir užsispyrimą. Taip pat išmokau labiau įsiklausyti – tai reikalinga tiek sėdint šturmano, tiek vairuotojo vietoje.
Esu gana sunkaus charakterio, bet manau, kad autosportas tai pamažu keičia – tampu lankstesnis.
– Kaip kovoji su įtampa varžybų metu?
– Sunkiausia yra diena prieš lenktynes. Tuomet jaudulys neišvengiamas, tad stengiuosi užsiimti kokia nors įprasta veikla, pavyzdžiui, išeinu pavedžioti šunį.
Autosporte reikia visuomet išlaikyti dėmesį, susikaupimą ir šaltą protą.
Siekiant aukščiausių rezultatų šie dalykai yra būtini, todėl vienas iš sudėtingesnių dalykų – visada išlikti budriam, nes net ir menkiausia klaida gali virsti skaudžia pasekme.
– Kiek laiko trunka pasiruošimas lenktynėms?
– Pasiruošimas prasideda savaitę prieš varžybas. Tačiau būna ir tokių atveju, kai automobilis sugenda – tuomet pasiruošimas užsitęsia nuo vienų lenktynių iki kitų.
Sėkmingą pasirodymą prie starto ir finišo linijų tikrai galima laikyti šiokiu tokiu laimėjimu, nes to reikia ilgai siekti.
– Kokie tavo lūkesčiai automobilių sporte?
– Artimiausiu metu, jei tik bus galimybė, tikiuosi startuoti ralyje su savo automobiliu. Na, o vėliau siekti aukščiausio įmanomo rezultato.
Didelių pergalių dar nesu pasiekęs, bet 2017 metų ralio sprinto SG-2 klasėje užėmiau trečiąją vietą.
Šią žiemą automobilių treko varžybose, kurios buvo man pirmosios kaip vairuotojui, užėmiau pirmąją vietą jaunių klasėje.
Be sunkaus darbo aukščiausio rezultato pasiekti nepavyks. Visuomet atsiras stipresnis, greitesnis ar gudresnis.
Norint būti geriausiu reikia įdėti daug pastangų. Aplinkybės taip pat gali labai prisidėti prie rezultato, nes niekada nežinai, kaip seksis varžovams ar tau pačiam.
– Ar turi autoritetų, į kuriuos stengiesi būti panašus?
– Mano tėtis ir Colinas McRae man yra pavyzdžiai automobilių sporte.
Jie pakeitė mano požiūrį į šią sporto šaką – supratau, kad svarbiausia yra ne vengti klaidų, o išbandyti save ir automobilį išbandymas. Taip pat reikia norėti važiuoti taip greitai, kaip tik įmanoma.
