Jei šios neužtikrins optimalaus sukibimo su kelio danga, net ir virtuoziškai vairuojantis pilotas greičiausiai bus priverstas spoksoti į lėtesnių, tačiau efektyviau padangas įdarbinusių, varžovų bolidų galinius žibintus.
Slėgis – skirtingas kiekvienam ratui
Didelę įtaką galutiniam rezultatui turi netgi tokia iš pirmo žvilgsnio nesvarbi detalė kaip padangų slėgis. Gatvėje važiuojantiems automobiliams rekomenduojama slėgį patikrinti bent kas porą savaičių, tuo tarpu sportiniams – prieš kiekvienas lenktynes ir po jų.
„Jei skirtingų gamintojų to paties segmento kasdieniam naudojimui sukurtos padangos savo savybėmis iš tiesų gana artimos, tai kalbant apie profesionalų automobilių sportą, prasideda tokios sudėtingos dėlionės, kad perprasti visas subtilybes prireikia ne vienerių metų.
Koks bus mašinos sukibimas su kelio paviršium – esminė gero rezultato prielaida – priklauso nuo daugybės dalykų, pradedant ratų išvirtimu bei suvedimu (tai lemia temperatūrą padangose) ir baigiant skirtingu slėgiu kiekvienoje padangoje.
Optimaliu laikomas maždaug 2 atmosferų slėgis, tačiau kai didžiules perkrovas gaunančios padangos vidinių konstrukcijų temperatūra gerokai viršija 100 laipsnių, o slėgis radikaliai keičiasi – papildomas 10 laipsnių karščio slėgį padidina 0,07 baro. Priklausomai nuo trasos konfigūracijos, visuose ratuose skirtingai.
Todėl prieš startą patyrę inžinieriai visuose keturiuose ratuose nustato skirtingą slėgį: viename gali būti 1,25, kitame – 1,40, trečiame – 1,60, dar kitame – 1,50 atmosferos ar panašiai“, – vardija vienos profesionaliausių mūsų šalyje lenktynių komandų „Juta Racing“ vadovas Audrius Gelžinis.
Slėgis parenkamas atsižvelgiant į konkrečią trasą. Pavyzdžiui, Kačerginės „Nemuno žiede“ yra daugiau posūkių į kairę pusę, tad didesnę apkrovą gauna dešinės pusės ratai – tuo pačiu jie labiau įkaista.
Rygos „Bikernieki“ trasoje – priešingai, daugiau dešiniųjų posūkių, tad labiau įkaista kairės pusės ratai ir juose slėgis prieš pradedant važiuoti nustatomas mažesnis.
Rinktis pagal ratlankių diametrą – klaida
Sportiniams automobiliams padangas kuriantys inžinieriai dirba tarsi vardinius kostiumus kuriantys aukštosios mados dizaineriai – skirtingose lenktynių serijose galioja nevienodi techniniai reikalavimai bolidams, todėl būtina įvertinti viską, pradedant ašių apkrova, kėbulo išmatavimais ir baigiant variklio charakteristikomis.
Kadangi gamintojai turi savų technologinių paslapčių, tą patį automobilį apavus skirtingų gamintojams padangomis, pasiruošimo startui algoritmas gali būti visiškai kitokie. Šiuos dalykus ignoruojant ir mašinos apavą renkantis tik pagal rato diametrą – rezultatas visuomet skiriasi drastiškai.
„Teoriškai lenktynėms skirtos padangos yra pačios geriausios, nes užtikrina maksimalų sukibimą. Tačiau tai toli gražu nereiškia, kad jos tiks ir kasdienėms kelionėms. Sportinės padangos skirtos itin specifinių davinių sprendimui. Tarkim – sprinto tipo lenktynėse jos privalo „dirbti“ viso labo pusvalandį ir įveikti vos keliasdešimt kilometrų.
Vėliau jų savybės pradeda gana sparčiai prastėti. Tuo metu „civilėms“ reikmėms kurtos padangos net nuvažiavusios 50 tūkst. kilometrų dar gali būti tinkamos naudoti. Taip yra todėl, kad padangos karkasas, gumos mišinys ir protektoriaus raštas skiriasi drastiškai.
Neatsitiktinai ant sportinio inventoriaus dedami perspėjantys užrašai „for competition user“, o įprastų DOT kodų nebūna“, – perspėja A. Gelžinis.
Kas geriausiai tiktų „Press ralio“ lenktynėms? „Juta Racing“ vadovas teigia, kad tokio formato renginys apriboja galimybes idealiai paruošti padangas kiekvienai rungčiai, todėl pirmenybę reiktų teikti ne sportinėms padangoms.
Todėl „Semi slick“ tipo gumos ne visada bus geriausias pasirinkimas, kasdieniams automobiliams skirtos „premium“ padangos kaip, pavyzdžiui, „Continental Premium Contact 6“ tokio tipo varžyboms tiktų labiau.
Svarbiausia, kad konkretūs padangų modeliai būtų su aukštu greičio indeksu, turėtų tvirtesnius protektoriaus blokelius išorėje dalyje ir griovelius, pajėgiančius efektyviai priešintis akvaplanavimui.
