Šeštadienio popietė antrajame Dakaro bivake netoli Pisko miesto.
Pasibaigus prologui, daugelis ekipažų jau grįžę į savo stovyklas, o B. Vanago ir Sebastiano Rozwadowskio ekipažą kopose pristabdė techninės problemos.
Padeda vieni kitiems
Tuo metu pro „General Financing team Pitlane“ paviljoną ėjusi moteris iš kitos komandos nepraleido to pro akis.
„Kas atsitiko? Kur jūsų ekipažas? Ar jiems viskas tvarkoje, nenukentėję“, – teiravosi nepažįstamoji.
Netrukus ji pamatė partempiamą juodąjį „Toyota Hilux Gazoo Racing“ bolidą, mandagiai palinkėjo sėkmės ir atsisveikino.
Vėliau B. Vanagas pasakojo, kad prie jų ekipažo kopose buvo sustoję keli automobiliai – bandė vilkti, bet bergždžiai, nes patys klimpdavo į smėlį. Galiausiai sugrįžti į bivaką padėjo olandų komandos „Riwald Dakar Team“ sunkvežimis.
Tą patį vakarą nedidelės paslaugos prireikė jų tautiečiams – greta B. Vanago stovyklavietės įsikūrusiems broliams Timui ir Tomui Koroneliams.
Olandų komandos technikas atėjo pasiskolinti įrangos variklio kompresijai matuoti. Po akimirkos dėkingas svečias su gautais įrankiais grįžo į savo laikinąją bazę tęsti darbų prie lenktyninio bagio.
Sulaukė tautiečių pagalbos
Panašių empatijos ir geranoriškos pagalbos atvejų tarp skirtingų komandų Dakare galima užfiksuoti kasdien.
Sekmadienį brolišką pagalbos ranką B. Vanagui ištiesė kitas tautiečių ekipažas – Vaidotas Žala su Sauliumi Jurgelėnu. Antrajame greičio ruože, vos išsikapstę iš smėlio, jiedu pro šalį važiavusiam B. Vanagui kilstelėjo į viršų nykščius.
Suprask, viskas gerai – pagalbos nereikia. Tačiau po akimirkos jos prireikė pačiam B. Vanagui. Vos už šimto metrų, važiuodamas per kopos keterą, iškart už jos „Black Hawk“ bolidas netikėtai smigo žemyn ir apvirto.
V. Žala su šturmanu sugaišo dar kelias brangias minutes padėdami atversti tautiečių automobilį.
„Esame labai dėkingi už šį brolišką poelgį. Tikiuosi, jiems tokios paslaugos neprireiks, bet tikrai atsakytume tuo pačiu.
Karma šito tikrai nepamirš. Pamenu, kai prieš kelerius metus šaltą rytą patys džentelmeniškai padėjome užvesti Stephane'o Peterhanselio „Peugeot“ bolido variklį.
Kiekvienas veiksmas duoda atoveiksmį – dabar pagalbos sulaukiame patys“, – kalbėjo B. Vanagas.
Nerašytas garbės kodeksas
Pasak jo, toks kolegiškas paslaugumas Dakaro trasoje, bivuake ar kitur yra vienas svarbesnių punktų nerašytame garbės kodekse. Tai daug ką pasako apie dalyvių kaip asmenybių brandą.
„Dakare susirenka neeilinės asmenybės. Esu dėkingas šiam gyvenimo etapui, kad mane supa būtent tokie žmonės.
Pastebėjau, kad kuo daugiau žmogus yra pasiekęs, tuo jis yra paprastesnis. Tame ir užkoduota draugystės vertė Dakare.
Todėl visi čia tiesiog būna savimi ir vertina santykį su aplinkiniais. Dakare mažiau vaidybos“, – su savita filosofija į Dakaro dalyvių tarpusavio ryšius žvelgė B. Vanagas.
Šiuos jo žodžius patvirtino nuolatiniai susitikimai su Dakaro veteranais ar lyderių gretose kasmet važiuojančiais elitiniais pilotais.
Kartais pokalbiai su jais tebūna apsikeitimas mandagiomis frazėmis, bet dažnai tai tampa bičiuliškų santykių pradžia.
Visa tai reiškia galimybę plėsti akiratį ir semtis naujų patirčių, kurios ypač brangios profesionaliame sporte.
