Lietuvos mini ralio čempionate dalyvaujantis, tačiau vos metus automobilio vairą įvairiose autosporto varžybose sukantis Vytis Šliažas taip pat neatsispyrė ir pagundai startuoti 2017 metų ralyje.
Juolab, kad varžybos buvo surengtos kartu su antruoju mini ralio etapu. Tiesa, pastarasis truko tik vieną dieną, o Lietuvą apvažiuoti reikėjo per tris dienas. Taigi lenktynių dalyvių laukė dar dvi papildomos dienos važiavimo ir nuotykių.
Ralyje startavo ir dešimt kariškių ekipažų, kuriems tai taip pat buvo įdomus išbandymas ir nekasdieniškas nuotykis.
Nuo ralio finišo nepraėjus savaitei jo dalyviai tebegyvena savaitgalio įspūdžiais, patirtais 23 greičio ruožuose, kuriuos jiems paruošė organizatoriai. Trasos buvo išdėstytos penkiolikoje Lietuvos respublikos savivaldybių.
Debiutas pavyko
Vytis Šliažas, kaip ir visose dalyvautose varžybose, taip ir šiose, startavo su keturiais ratais varomu „Volkswagen Passat“ sedanu, turinčiu 3,2 litrų variklį, išvystantį 250 AG galią ir 330 Nm sukimo momentą.
„Tai buvo debiutas tiek man, tiek mano šturmanui. Prieš tai tik buvome girdėję apie tokį renginį, tačiau net nenutuokėme, kaip ir kas ten vyksta. Pasiklausinėjom pažįstamų, tai vieni sakė, kad tam reikia rimtai ruoštis ir būtina turėti techninės pagalbos automobilį.
Kiti gi teigė, kad tas nėra būtina. Paskaičiavę savo finansus, nutarėme važiuoti be techninės pagalbos. Neturėjome jokių atsarginių detalių, nieko.
Tiesa, buvome įsidėję padangas, specialiai „Nemuno žiedo“ trasoje esančiam greičio ruožui. Jas taip pat naudojame ir kituose pirmos dienos ruožuose“, – kalbėjo ralio debiutantas Vytis, kuriam kelią rodė šturmanas Rokas Vežikauskas.
Ekipažo nariai džiaugiasi, kad debiutas šiame ralyje netapo prisvilusiu blynu. Finišas buvo pasiektas. Per tris dienas įveikta daugiau nei 800 kilometrų, iš kurių daugiau kaip 40 kilometrų buvo greičio ruožai.
Buvo sudeginta apie 110–120 litrų 98 oktaninio skaičiaus kuro, o tepalus mėgstantis variklis, jų „nugėrė“ beveik iki minimalios normos, tačiau papildymo neprireikė.
Absoliučioje ralio įskaitoje Vytis su Roku užėmė puikią vienuoliktą vietą iš daugiau kaip 60 dalyvių, o savo SGC4 klasėje liko ketvirti.
Lėkė 200 km/val. greičiu
Ekipažo nariai pripažįsta, kad pradžioje manė, jog antra ir trečia dienos bus nuobodžios, nes joms buvo numatyta ne daug greičio ruožų ir daug kilometrų pervažiavimo tarp jų.
Pagrindinė greičio ruožų dalis buvo pirmąją dieną, kuomet lenktynėse varžėsi ir mini ralio dalyviai.
„Buvo tikrai linksma ir toks formatas patiko. Kadangi antrą ir trečią varžybų dieną po greičio ruožų tekdavo pervažiuoti po maždaug 100 kilometrų, ir taip visą dieną, taigi tiesiog nebuvo laiko kada pailsėti.
Todėl atrodė, kad visa diena pilna judesio ir įvykių. Tai važiuoji, tai vėl lenktyniauji“,– įspūdžiais dalinosi Vytis.
Daugiausiai pagyrimų Vytis skyrė greičio ruožui „Nemuno žiede“, kurį pirmą kartą važiavo su mažai dirbtinių stabdymo zonų ir vietomis lėkė 190–200 km/val. greičiu.
„Tokiomis akimirkomis ne kartą surikau, kad Vytis važiuotų atsargiau ir ramiau, nes atitvarai įvažiuojant į pavojingus posūkius būdavo mano pusėje ir labai arti“, – prisiminimais dalinosi šturmanas Rokas.
Čia viename iš greičio ruožų ekipažas lyderiams pralošė 15 sekundžių, tačiau jų manymu, turint silpnesnį automobilį ir mažiau patirties automobilių sporte, tai nėra daug. „Su trajektorijomis dar reikia dirbti ir dirbti. Bet matau, kad lyginant su praeitais metais, darau pažangą.
Pernai važiuojant kvailomis trajektorijomis „Ąžuolo“ posūkyje vos neteko „pasibučiuoti“ su trasą juosiančiais barjerais. Šiais metais trajektorijos jau buvo geresnės, o tai leido važiuoti greičiau ir fiksuoti geresnį rezultatą“,– pastebimu progresu džiaugėsi lenktynininkas.
Tiesa, „Nemuno žiedo“ greičio ruože nebuvo apsieita be nedidelės klaidos. Važiuodamas antrą ratą Vytis nusprendė posūkį įveikti efektyviau, tačiau pristabdė per vėlai ir turėjo pasivažinėti per žolę. Laimei, viskas baigėsi gerai.
Kaip juokavo lenktynininkas: „Tuomet trumpam įjungėme oro kondicionierių, kad atvėstų emocijos, o grotuve pakeitėme diską“.
Jis taip pat išskyrė ir žvyrinius greičio ruožus Marijampolėje bei prie Pasvalio. Ekipažas juose startavo iš 11-os pozicijos, trasa dar nebuvo išvažinėtą, todėl smagiai prasivažiavo.
„Automobilis ant žvyro jautėsi netgi geriau negu ant asfalto, tačiau vairuotojui čia buvo sunkiau. Važiavau su „semi slick“ padangomis, todėl teko būti labai atsargiam.
Šiuo atveju važiavome daugiau dėl smagumo“,– apie nuotykius ant žvyro pasakojo Vytis.
Problemos su padangomis
O nuotykių per tris dienas ekipažas patyrė ne vieną ir ne du.
Pirma, kilo nemažai problemų dėl padangų. Vytis turėjo atsarginį komplektą. Prieš greičio ruožą salone esančius ratus, ekipažas išsiimdavo, o po jo vėl susidėdavo ir judėdavo toliau.
Birštone buvo taip, kad startas nesutapo su finišo vieta, taigi teko važiuoti atgal, kad pasiimti paliktus ratus. Pirmąjį greičio ruožą ekipažas įveikė su vienomis padangomis, po to užsidėjo kitas.
Susikrovė visą mantą atgal į mašiną ir pajudėjo antrojo greičio ruožo link. Tačiau įveikus jį, teko vėl lėkti atgal, nes ant žolės paliko dėžutę pilną sumuštinių. Valgyt juk norėsis.
Po to vienas padangų komplektas buvo paliktas„Volkswagen“ servise Alytuje, o pirmos dienos vakare grįžtant iš Druskininkų jos vėl buvo uždėtos ant automobilio.
Galų gale, trečios dienos pabaigoje, po paskutinio greičio ruožo važiuojant iš Molėtų į Vilnių, Vytis pajautė, kad norint važiuoti tiesiai, vairą reikia susukti beveik per pusę, kad automobilis judėtų tiesia trajektorija.
Galiausiai automobilis pradėjo drebėti, teko stoti. Priekinė kairė padanga atrodė tragiškai – visa išsikraipiusi. Taigi teko užsidėti atsarginį ratą.
Sudėvėti galiniai stabdžiai
Kitas nuotykis – su stabdžiais. Automobilis visas varžybas atlaikė puikiai, neteko nieko keisti ar remontuoti. Tačiau pražiopsota viena smulkmena ekipažui kainavo šiek tiek nervų ir baudą.
„Dar prieš savaitę techninėje apžiūroje man paminėjo, kad galinės stabdžių kaladėlės yra gerokai padilusios, bet nekreipiau į tai dėmesio ir išvažiavau į ralį. Niekad neteko tokių ilgų atkarpų važiuoti, todėl maniau, kad stabdžių tikrai užteks.
O čia kaip tyčia pasitaikė 20 kilometrų lėkimo Kačerginės trasoje, taigi atvykus į Alytų kaladėlių gale jau buvo nelikę. Iškart pasiskambinau į Alytaus „Moller Auto“ servisą ir po greičio ruožo šiame mieste, jau buvau ten.
Tuo pačiu paaiškėjo, kad elektrinis stabdis jau nelabai laiko ir gali bet kada užstrigti, tad meistrai patarė jo nenaudoti varžybų metu. Kadangi pas mane automatas, tai jį naudodavau starto metu.
Per mažiau nei valandą laiko buvo pakeistos stabdžių kaladėlės ir šiek tiek paremontuotas stovėjimo stabdis. Dėl to į kitą greičio ruožą Veisiejuose vėlavome ir gavome baudos“, – istoriją su stabdžiais apibūdino Vytis.
Pavėlavimas naudos neatnešė, nes greičio ruože prieš mus išleido lėtesnį „Subaru“ automobilį, kurį Vytis prisivijo po pusės rato.
„Subaru“ vairuotojas į priekį jo neužleido, nes trasa buvo itin siaura ir jam būtų reikėję visiškai sustoti. Jis bandė važiuoti greitai, bet pusantro rato jausdamas spaudimą padarė dvi klaidas, o po vienos iš jų, į orą pakilo vietoje stulpelio naudota padanga, kurios Vyčiui vos pavyko išvengti.
Kūgelių jūra
Verta paminėti ir nuotykį Biržų trasoje, kurioje teko akimirkai rimtai pristabdyti, nes atlekiant prieš akis matėsi tik kūgelių krūva ir nebuvo aišku, kaip viską teisingai apvažiuoti.
Prieš šį greičio ruožai ekipažas turėjo laiko apeiti visą trasą ir su jas susipažinti, tačiau taip įveikė tik pusę trasos – nusprendė, kad pabaiga bus nesudėtinga ir viską pavyks teisingai apvažiuoti.
Realybė buvo kitokia, a atlekiant link neišanalizuotos vietos akimirkai pasimetė ir šturmanas, ir vairuotojas. Galiausiai šiaip ne taip šį rebusą išspręsti pavyko ir visi kūgeliai buvo apvažiuoti teisingai.
Važiuojant tą patį greičio ruožą antrą kartą – problemų jau nekilo. Jis buvo įveiktas 8 sekundėmis greičiau.
„Galutiniu rezultatu esame labai patenkinti, nes ralyje startavome iš devynioliktos pozicijos ir sugebėjome pagerinti savo pasirodymą“, – džiaugėsi šturmanas Rokas.
Tuo tarpu Vytis liko patenkintas tuo, kad kiekvienose varžybose sugeba išmokti kažko naujo ir patobulėti.
„Vis galvoju, kad reikia galingesnio automobilio su sportine važiuokle, tačiau dar turiu pats išmokti važiuoti su tuo, ką turiu. Todėl po varžybų analizuoju kiekvieną savo važiavimą, klausinėju patarimų“, – atviravo Vytis.
Be patirtų nuotykių, ekipažas per tris dienas užsidirbo 30 sekundžių baudą: 20 – už pavėlavimą į anksčiau minėtą greičio ruožą ir dešimt už du nuverstus kūgelius.
Po aštuntojo greičio ruožo ekipažas buvo klasifikuojamas devintoje pozicijoje, po 20-o jie buvo vienuolikti ir iki finišo išlaikė šią vietą. Nugalėtojams Vyčiui Pauliukoniui ir Audroniui Gulbinui jie pralošė 3 min. 19,3 sek.
Lietuvos mini ralio čempionato antrąjį etapą, kuris vyko pirmąją ralio „Aplink Lietuvą“ dieną, ekipažas užbaigė 17-oje bendros įskaitos vietoje, o savo klasėje buvo penkti. Vyčio atstovaujama komanda „AG Racing“ komandinėje mini ralio etapo įskaitoje užėmė pirmąją vietą.
Ruošėsi pagal vaizdo įrašus
Kartu šis ekipažas važiavo trečią kartą. Bendrą kalbą vyrukai rado jau praėjusių metų rudenį Alytuje vykusių varžybų metu.
„Ruoštis raliui „Aplink Lietuvą“ pradėjome dar prie kompiuterio ekranų. Kadangi šio ralio trasos beveik nepasikeitusios nuo 2015 metų, todėl daugumą jų peržiūrėjome ir taip šiek tiek susipažinome.
Kai kurios buvo visiškai identiškos, kūgeliai stovėjo tose pačiose vietose, bet buvo ir visai naujų atkarpų.
Vaizdo įrašų peržiūros labai padėjo. Analizavome kaip važiuoja skirtingi lenktynininkai, kur jie daro klaidas, kokias trajektorijas pasirenka.“, – apie greičio ruožų specifiką kalbėjo Rokas.
„Kitais metais vėl planuoju startuoti šiame ralyje, tačiau būčiau labai laimingas, jeigu trasų konfigūracijos būtų visiškai nepažįstamos. Taip įdomiau“, – samprotavo Vytis.
