Trasos valdytojų teigimu, vystymą stabdo milijoninės skolos.
Didesnė nei 3,5 mln. eurų „Nemuno žiedo“ skola ir nuolatinis balansavimas ant sportininkų, žiūrovų ir teisėjų saugumo užtikrinimo ribos techninio sporto bendruomenę privertė susirinkti į neeilinį posėdį, kuriame buvo aptariami galimi trasos gelbėjimo scenarijai.
„Nemuno žiedo“ likimo spręsti susirinko trasos direktorius Arūnas Samochinas, Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) prezidentas Romas Austinskas, LASF saugaus varžybų organizavimo (SVO) komiteto pirmininkas Remigijus Antanavičius, „Autoplius Fast lap“ varžybų organizatoriai, Lietuvos motociklų sporto federacijos (LMSF) prezidentas Virginijus Visockis bei Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Edis Urbanavičius.
Pasak „Nemuno žiedo“ direktoriaus A.Samochino, šio susitikimo metu buvo aptariami einamieji, būtiniausi darbai, kuriuos reikia atlikti nedelsiant, vienas jų – trasos saugumo užtikrinimas, kad ji atitiktų bent minimalius saugumo reikalavimus, kurie kasmet griežtėja.
A.Samochinas džiaugiasi, jog susirinkimuose dalyvavo KKSD generalinis direktorius, LASF bei LMSF atstovai ir visi drauge ieškos galimybių spręsti „Nemuno žiedo“ problemas.
„Pastaruoju metu Kačerginėje vykusius susitikimus būtų galima suskirstyti į dvi dalis – operatyviniai – trasos saugumo ir varžybų rengimo klausimai bei strateginiai klausimai – tolimesnis komplekso vystymas.
Prieš mėnesį pristatėme investicinį projektą, kurį padarėme savo lėšomis. Mes manome, kad trasa galėtų tapti regioninės svarbos objektu, nes ji turi labai didelę reikšmę Kauno miestui ir rajonui pirmiausia dėl savo lokacijos bei dėl savo sukuriamos pridėtinės vertės, turistų srautų užtikrinimo, naujų galimybių verslui atvėrimo bei naujų darbo vietų kūrimo.
Todėl į jos valdymą norime įtraukti ir Kauno miestą bei rajoną.
Kita labai svarbi dalis – darbų, kurie leistų užtikrinti saugumą ir pasiekti keliamus minimalius saugumo reikalavimus žiedinių automobilių ir motociklų lenktynėms, atlikimas.
Mes kalbame apie senų atitvarų sijų sutvirtinimą, naujų teisėjų bokštelių, kuriuos šiemet įsigijome, įtvirtinimą, teisėjų darbo vietų pagerinimą, padangų surišimą pagal specialią FIA bei FIM Lietuvos automobilių sporto bei motociklų sporto federacijoms pateiktą metodiką, nes padangų surišimas turi atitikti automobilių ir motociklų sportui keliamus reikalavimus.
Kai ką galime atlikti patys, kai kam reikia investicijų. Pavyzdžiui, padangų surišimas yra labai imlus laikui ir žmogiškiesiems ištekliams darbas, naujų atitvarų įrengimas reikalauja specialios technikos ir t.t.
Visiems minimaliems darbams atlikti šiai dienai yra reikalingi papildomi 10-12 tūkst. eurų.
Taip pat norėčiau paminėti ir kitą svarbų aspektą, kad, neatsižvelgiant į dabartinę viešosios įstaigos situaciją, per šiuos metus vien tik į infrastruktūros priežiūrą bei vystymą esame investavę virš 50 tūkst. eurų įstaigos ūkinės komercinės veiklos sugeneruotų lėšų bei 22 tūkst. eurų Kūno kultūros ir sporto departamento skirtų lėšų“ – teigė A.Samochinas.
Visgi, viena iš pagrindinių problemų išlieka trasos skola ir finansavimas.
„Pagrindinis dalykas kalbant apie žiedą ir jo likimą, strateginius planus – vis dar esanti 3,5 mln. eurų skola. Mano vadovavimo laikotarpiu grąžinome arti 140 tūkst. eurų privatiems kreditoriams.
Dabar yra likę grąžinti tik apie 10 proc. skolos nuo pirminės buvusios privatiems kreditoriams.
Tačiau grąžinti 3,5 mln. eurų skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) mums yra neįmanoma, todėl laukiame vyriausybės pagalbos ir sprendimo“, – sakė „Nemuno žiedo“ direktorius.
Galimi trys skolos panaikinimo scenarijai.
KKSD generalinio direktoriaus E.Urbanavičiaus teigimu, šiuo metu kartu su auto-motosporto bendruomene, trasos direktoriumi bei vyriausybe yra ieškoma sprendimo būdų, kaip galima būtų „Nemuno žiedą“ prikelti naujam gyvenimui.
„Situacija jau kurį laiką nesikeičia. Vienintelis esminis pokytis – prasidėjęs teisminis procesas dėl galimo neteisėto lėšų panaudojimo ir iššvaistymo.
Visgi, matydami sunkią situaciją, pradėjome rengti susitikimus su galimais investuotojais, vyriausybe, Kauno miesto ir rajono savivaldybėmis bei artimiau bendrauti su automobilių ir motociklų sporto federacijomis.
Kauno miesto ir rajono savivaldybes domina šis objektas ir jos norėtų ir galėtų prisidėti prie jo valdymo bei vystymo, tačiau pajudėti iš stagnacijos trukdo esama 3.5 mln eurų skola. Kol kas trasa yra finansuojama tik iš KKSD gaunamomis bei paties „Nemuno žiedo“ sugeneruojamomis lėšomis“, – sakė jis.
Anot E. Urbanavičiaus, yra trys galimi trasos likimo scenarijai.
„Panaikinti trasos skolą įmanoma trim būdais: galima nurašyti skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tačiau nurašyti skolai reikalingas 10 metų senaties laikotarpis nuo paaiškėjimo, kuris įvyko 2007 m.
Taigi, tai padaryti galima būtų tik 2017 m., o tiek laukti vienintelė žiedinių lenktynių trasa Lietuvoje negali.
Antras ir kol kas realistiškiausias sprendimo būdas – inicijuoti bankroto procedūrą ir atskirti turtą nuo įstaigos, turtą perduodant tai įstaigai, kurios dalininkais galėtų būti Kauno miesto ir rajono savivaldybės bei KKSD.
Trečiasis sprendimo būdas, kurio kol kas dėl LASF ir LMSF išreikštos pozicijos nesvarstome – visą turtą perduoti turto bankui, kuris spręstų, ar jį grąžinti į departamentą ar perduoti privatiems investuotojams.
Tačiau fededracijos tokiam sprendimui nepritaria, nes nuogąstauja, kad turto bankas šį objektą kaip sporto galėtų panaikinti ir jo nevystytų, todėl sutarėme šio varianto kol kas nesvarstyti“, – teigė E.Urbanavičius.
Nors pokyčių ieškojimas, susitikimai ir prasidėję darbai nuteikia optimistiškai, tačiau, pasak LASF prezidento R. Austinsko, pirmiausia turi būti užtikrintas trasos saugumas.
„LASF pirmiausia rūpi lenktynininkų, žiūrovų ir teisėjų saugumas. Džiugu, kad ieškoma sprendimų, kaip galima vystyti objektą, tačiau mes norime, kad daugiau dėmesio būtų skiriama saugumui, jog sportininkai nerizikuotų savo gyvybėmis, o čempionatai vyktų numatyta tvarka“, – sakė jis.
R.Austinsko nuomonei pritaria ir Lietuvos motociklų sporto federacijos prezidentas V.Visockis.
„Gerai, kad bendra situacija šiek tiek aiškėja ir prie iniciatyvos išspręsti vienintelės Lietuvos žiedinės trasos probleminius klausimus prisijungia vis daugiau žmonių. Kol kas viską sprendė tik vienas žmogus, kuriam šis darbas buvo per sudėtingas ir jo buvo per daug. Čia reikia visos komandos, kuri ir susibūrė“, – svarstė V.Visockis.
LMSF prezidento teigimu, dabar svarbiausia užtikrinti trasos saugumą bei užpildyti varžybų kalendorių.
„Kiekvienais metais, jau rugsėjo mėnesį, turi būti pildomas varžybų kalendorius ateinantiems metams. Taip užsitikrintume reikalingą finansavimą.
Objekto žemė yra neapmokestinta, todėl visas lėšas būtų galima investuoti į trasos infrastruktūrą.
Jei taip būtų buvę elgiamasi paskutinius 10 metų, tikrai nebūtume tokioje situacijoje. Taip pat tikiuosi, kad trasos savininkai pakeis požiūrį ir į varžybų rengimą, nes dar niekur kitur pasaulyje neteko susidurti su tuo, kad iš trasos išvažiavęs sportininkas yra apmokestinamas papildomai ir pats turi sutvarkyti trasą.
Juk už trasos naudojimo paslaugą tu susimoki ją išsinuomuodamas. Man tai yra nesuprantama ir niekur pasaulyje dar nematyta praktika“, – trasos valdymo problemas įvardino LSMF prezidentas V.Visockis.
Prie trasos saugumo ir minimalių saugumo reikalavimų užtikrinimo prisidėti siūlosi ir nauji LASF nariai bei „Autoplius Fast lap“ varžybų organizatoriai „Nemuno žiede“.
Giedriaus Čenkaus teigimu, „Autoplius Fast lap“ yra patys pasiryžę investuoti.
„Dabartinė taikoma „Nemuno žiedo“ kainodara ir rinkodara organizatoriams nėra patraukli. Jei žvelgtume į Baltijos šalis, tai mūsų trasa yra pačios prasčiausios kokybės, tačiau nuomos kaina yra didžiausia.
Bendradarbiaudami su LASF ir kalbėdamiesi su trasos vadovu siūlome patys investuoti į trasos saugumo užtikrinimą. Tai mums būtų kur kas priimtiniau nei kelis kartus permokėti už renginio organizavimą“, – teigė G.Čenkus.
Pasak „Autoplius Fast lap“ organizatorių, kol kas jiems svarbiausia, kad saugumas būtų užtikrintas ir įvykdyti visi minimalūs reikalavimai iki jų rengiamų varžybų rugsėjo 12 dieną.
Minimalių trasos saugumo reikalavimų įvykdymą stebintis LASF SVO komiteto pirmininkas R.Antanavičiaus teigia, kad darbų atlikta daug, tačiau nemažai jų dar ir likę.
„Minimalūs „Nemuno žiedo“ direktoriui keliami reikalavimai buvo pateikti gegužės mėnesio pradžioje. Nemažai darbų yra padaryta, tačiau 100 proc. išpildyti nėra. Liepos gale vėl buvome susitikę ir papildėmę sąrašą, ką būtinai reikia dar padaryti. Kol kas šie darbai nėra atlikti“, – teigė R.Antanavičius.
Pasak SVO pirmininko, darbai, kuriuos reikia atlikti, nėra labai sudėtingi – padangų surišimas specialia metodika, atitvarų sutvarkymas keliuose vietose, matomumo didinimas.
„Tokia trasa, kokia yra šiandien – mirtinai pavojinga bet kuriam važiuojančiam, o ypač su motociklais lenktyniaujantiems sportininkams. Jei įvyktų avarija, vienareikšmiškai būtų kaltas trasos direktorius, kad aplaidžiai žiūri į saugumą.
Užtikrinant trasos saugumą, negali būti daroma jokių išimčių, palikta klaidų ar atsirasti neužbaigtų darbų“, – tikino R.Antanavičius.
Kačerginės trasa įkurta 1961 metais, šiuo metu eksploatuojamas trumpiausias, 3,3 km ilgio „Nemuno žiedas“.
