„Gerai, kad šį savaitgalį, nes kaip tik neturiu rimtų reikalų. Jeigu būčiau užimta, būtų labai didelė tragedija“, – juokėsi 88 metų aistros sportui neslepianti dama. Ji savo savaitgalius per „Formulės 1“ sezoną stengiasi sudėlioti pagal lenktynių grafikus.
Pasikeitimai komandose, „Mercedes“ siekis ir toliau dominuoti, intrigos – G.Dauguvietytė domisi visomis „Formulės 1“ peripetijomis, o šia sporto šaka susidomėjo labai senai.
„Formulė 1“ mane žavėjo nuo jaunojo Michaelio Schumacherio. Mačiau, kaip jis pradėjo lenktyniauti, – vokiečių legendos startą 1991-aisiais prisiminė aktorė. – Žinau jo visą gyvenimą nuo tada, kai pradėjo jį rodyti. Nuo tų dienų nesu praleidusi „Formulės 1“. Namuose turiu tris laidinius telefonus – virtuvėje, miegamajame ir svetainėje bei mobilųjį, kuriuo dabar kalbu. Kai prasideda „Formulė 1“, visus juos išjungiu.“
G.Dauguvietytė yra ne kartą kalbėjusi apie meilę „Formulei 1“. Aistra neblėsta iki šiol, nors anksčiau šis sportas jai buvo įdomesnis.
„Aš mėgstu asmenybes“, – sakė G.Dauguvietytė, paklausta, kuo „Formulė 1“ yra išskirtinė.
„Matote, einu į 90-uosius metus ir dar domiuosi „Formule 1“, – juokėsi ji.
Artėjant naujajam „Formulės 1“ sezonui lrytas.lt su G.Dauguvietyte kalbėjo apie jos dievinamus bei nemėgstamus pilotus, pokyčius komandose, trasas ir, žinoma, M.Schumacherį.
– Kaip suprantu, labiau mėgstate senesnių laikų „Formulę 1“ nei šiuolaikinę?, – lrytas.lt paklausė G.Dauguvietytės.
– Dabar man nepatinka taisyklės. Jie iš savo pilotų daro robotus, viską automatizuoja. Technika taip išsivystė, kad reikia tokių taisyklių, kur daugiau veikia technologijos. Aš suprantu, kad dabar reikia nepaprastos reakcijos, bet tos taisyklės keičiasi, keičiasi...
Negalime gyventi taip, kaip prieš 30 metų, bet man labai gaila, kad iš lenktynininkų daro robotus. Jie turi mažiau galimybių reikštis patys. Dabar nuolat girdimi įsakymai. Suprantu, kad komandos geriau apskaičiuoja kurą, greitą ir kitus dalykus, bet kažkaip norisi daugiau pilotų indėlio.
Aš pažiūri ir kitokias lenktynes, kurios vyksta Amerikoje, bet jos manęs neužveda.
– Ką palaikote?
Priklauso nuo metų. Vienu metu sergi už vieną, vėliau už kitą. Bet aš nemėgstu Fernando Alonso. Man nepatiko, kad jis negražiai pasielgė su M.Schumacheriu. Pastarasis keletą kartų atsisveikino su „Formule“, bet aš pamenu, per vienas atsisveikinimo lenktynes F.Alonso galėjo leisti jam laimėti, bet paėmė ir pralenkė. Man tai nepatiko.
Bet tai sportas – nieko nepadarysi.
Dabar sergu už tą jauną suomį (25 metų Valtteri Bottas iš „Williams“). Aš juo žaviuosi. Man patinka asmenybės.
Štai aš nemėgstu krepšinio. Žiūriu, kai Lietuva reprezentuoja šalį pasaulyje ar Europoje, bet kai Dvarčionys žaidžia su Bezdonimis manęs nedomina. Man patinka žiūrėti, kas greičiau nubėga, aukščiau iššoka, staigiau lenktyniauja. Man patinka, kai daug lemia asmenybės. „Formulėje 1“ aš matau asmenybes, žmones, kurie daug dirba, yra labai atsidavę.
Man labai gaila prancūzo, kuris pernai rėžėsi į kraną (Julesas Bianchi). Viską stebėjau ir lenktynes mačiau. Labai gaila. Norisi, kad jam viskas būtų gerai, bet kol kas, nepanašu. Man patinka ir kiti jauni, nes įdomu, ką darys. Tie didieji taip nedomina.
Bet tai – ne tik amžius. Reikia ypatingo talento. Jie juk nuo vaikystės pradeda treniruotis, o tada matome žvaigždes.
– Kokiais lenktynininkais domėjotės anksčiau?
– Man labai patiko Webberis (Markas). Labai buvo gaila, kai jis išėjo iš „Red Bull“. Matyt jie su Vetteliu (Sebastianu) nesugyveno. Tai jų asmeninis reikalas, bet visa tai labai matėsi.
Nuo pirmųjų dienų sirgau už Jensoną Buttoną. Kai mano vyras buvo gyvas ir kartu žiūrėdavome lenktynes, tai juokdavosi: „O, tavo batonas vėl šeštoje vietoje.“
Visuomet turiu ką palaikyti. Bet štai aš nemėgstu ir Lewiso Hamiltono. Aš žinau, kad jis – nuostabus lenktynininkas. Daug dirba, puikiai lenktyniauja, lekia, viską apskaičiuoja, bet nejaučiu jam jokios simpatijos. Tiesiog negaliu sirgti ir tiek.
– Kas yra geriausias visų laikų lenktynininkas?
– Kiekvienu momentu buvo vis kitas. Ayrtono Sennos aš nemačiau, nes tada nerodė. Daugiau žinojau iš knygų, žurnalų. Jis savo metu buvo dievukas. O M.Schumacherį pamačiau nuo pat pradžios. Tada jis dar sėdo ne į „Ferrari“ bolidą. Iškart jis krito į akį. Matėsi, kad kažkas bus.
Ir buvo. Jis daug metų karaliavo. Darėsi įdomu, kas jį perspjaus, bet galima sakyti, kad niekas ir neperspjovė.
Man labai nepatiko, kai jis grįžo (2010 metais, – red.). Nereikėjo to daryti. Jis išėjo, kaip dievaitis ir reikėjo tokiu likti, o ne ten važiuoti kažkur viduryje ar po dešimtuke. Tai – nuomonių reikalas, bet man nepatiko.
– Labai išgyvenote, kai M.Schumacheris patyrė itin rimtą traumą slidinėdamas kalnuose?
– Kokia tai likimo ironija. Visą gyvenimą pragyvenimo pavojingai, o save pražudė, jeigu galima sakyti, durnai. Nereikia sakyti, kad jis slidinėjo lėtai. Netikiu tuo. Jis be greičio negalėjo. Per daug metų pažinau šį žmogų. Su slidėmės, dviračiu ar bolidu – jis visada lėks. O tam, kad pramuštų šalmą į akmenį, tikrai reikėjo didelio greičio.
– Susidaro įspūdis, kad jūs savo tvarkaraštį dėliojate pagal „Formulę 1“?
– Taip. Jeigu man būtinai reikia dalyvauti aukštos klasės jubiliejuje ar priėmime ir aš pamatau, kad tą dieną „Formulė 1“ – būna tragedija (juokiasi). Tada man būtina nueiti. Namuose turiu tris laidinius telefonus – virtuvėje, miegamajame ir svetainėje bei mobilųjį, kuriuo dabar kalbu. Per „Formulę 1“ būna visi išjungti, nes kitaip paskambina kokia bobutė ir pradeda plepėti, kad skauda. Aš irgi jau sena man irgi privalo kažką skaudėti.
– Kada pradėjote domėtis „Formule 1“?
– Mano tėvas buvo sportininkas. Jis buvo ir šachmatų federacijos pirmininkas, A.Smetonos laikais buvo ir bokso federacijos pirmininkas, ir dviračių. Nuo mažų laikų esu auginta su sportu. Būdama šešerių metų jau žinojau geriausius šachmatininkus.
Viską įsiminiau nuo vaikystės. Dviratininkų gal ne, bet šachmatininkus, boksininkus. Puikiai pamenu mūsiškio Algirdo Šociko ir Nikolajaus Karaliovo dvikovą. Pamenu ir A.Šociko mirtį. Aš tiesiog užauginta su sportu, tad tai buvo neišvengiama.
– Turite mėgstamiausią trasą?
– Nelabai ką galiu papasakoti apie trasas. Aš į jas mažiau kreipiu dėmesio. Bet man labai patinka Kanados Gilleso Villeneuve'o vardo trasa. Įspūdingas grožis. Ji tikrai įdomu. O ta naktinė Singapūro trasa man nepatinka. Aš taip nemėgstu. Man patinka matyti žiūrovus, reakcijas jų.
Man labai įdomu, kai rodo, kada keičiasi nudėvėtus ratus. Žiūriu į sekundes ir stebiu, kas greičiau, kas užsilaiko. Būna juk, kad išvažiuoja netyčia su ta šlanga, kur degalus pila. Viskas užfiksuota. Būna, kad pergyveni, kai nepavyksta tavo palaikomam pilotui greitai išvažiuoti iš „box'ų“ (techninio aptarnavimo zona, – red.).
– „Formulėje 1“ mėgstate asmenybes, bet ar palaikote kokią vieną komandą?
Palaikiau „Ferrari“, kol ten buvo M.Schumacheris. O štai man nelabai patinka „McLaren“. Patiko man ir S.Vettelio komanda, kur jis lenktyniavo su M.Webberiu („Red Bull“). Bet tai buvo užpernai.
– Dabar S.Vettelis – „Ferrari“ narys.
– Žinau. Pasikeitė. Gerai, kad nėra F.Alonso, nes susipyktų. Bet kas dabar su S.Vetteliu lenktyniaus kartu? Nejaugi mūsų sniego žmogus? Kimi Raikkonenas? Nežinau, kaip jiems seksis. Viskas priklauso nuo bolido. Jie viską vis pertvarkos, tai pažiūrėsime.
– Jūsų nemėgstamoje komandoje „McLaren“ lenktyniauja mėgstamas J.Buttonas, o jo partneriu bus F.Alonso. Ką manote apie šią porą?
– Žiūrėsime, kaip bus. Aš manau, kad J.Buttonui niekada nepakliūdavo geras bolidas. Jis mąstantis, šaltakraujiškas, taktiškas, bet su mašina vis neišeina. O dėl F.Alonso nežinau. Pernai jam tiesiog nesisekė.
– Nesiseka ir šiemet – per treniruotę pateko į avariją ir praleis lenktynes Melburne.
– Matyt, kad jis norėjo parodyti J.Buttonui, ką moka (juokiasi).
– Pernai dominavo „Mercedes“. Ar šiemet ši komanda irgi laimės?
Tai pavojinga komanda. Hamiltonas su Rosbergu (Nico) – pavojingi. Tokie jie buvo ir pernai. Bet tarp jų buvo labai įdomi dvikova. Paprastai neįdomu, kai tie patys laimi, bet kadangi tarp jų vyko kruvina dvikova, darėsi įdomu. Davėsi vienas prieš kitą, kaip galėjo.
Žiūrėsime, kaip seksis starte. Visuomet kas nors nutikdavo įdomaus. Kaip sakau, jau starte būna skudurų.
– „Formulės 1“ paradoksas, kad daugelis šiurpsta nuo avarijų, tačiau būtent dėl jų ir domisi šia sporto šaka. Ką manote apie tai?
– Lenktynės be skudurų. Man įdomu, kai nenukenčia pilotai. Tokios nebaisios, kur pasitranko. Įdomu pažiūrėti, kas – kaltas. Vėliau paaiškėja, kad gal kitas. Įtarinėji. Pamatai, kuris nachališkas. Yra „Formulėje 1" tokių.
Bet iš tiesų baisu. Taip, tie sportininkai uždirba labai daug, tačiau pelnytai – juk kiekvieną dieną ant kortos stato gyvybę. Vargšės tos žmonos ir merginos. Neduok Dieve, kas nors atsitiks.
– Ar esate gyvai mačiusi „Formulės 1“ lenktynes?
– Niekada. Sovietmečių neišvažiuosi niekur, o tada buvau jaunesnė ir tikrai būčiau mielai išvykusi. Galėčiau į Vokietiją, nes vokiškai gerai kalbu. Būčiau gal į Prancūziją vykusi, nes irgi kalbą gerai žinau. O ir nuvažiavusi nebūčiau kokia iš medžio iškritusi. Pamatyčiau aplinką, apie kurią žinau. Vykčiau ten, kur suprantu kalbą.
– Ar dažnai tenka kalbėtis apie „Formulę 1“?
– Buvau įjungusi tokių bobelių, kaip aš, bet jos išmirė. Viena palikau. Buvo tokia buvusi prokurorė, dar viena tokia domėjosi. Dar domisi mano bičiulis, garsaus chirurgo Karapeto Babajano uošvis. Jis irgi serga. Abu tą dieną būname apmirę. Telefonu pasikalbame ir prie, ir po.
Matote, einu į 90 metus ir dar domiuosi „Formule 1“ (juokiasi).
– Ką šiemet laikote favoritais?
– Spręsti galėsiu tik po pirmųjų lenktynių. Jie kiekvienais metais tobulina bolidus, tad neaišku, kokie jie bus. Lenktynės parodys. Inžinieriai dirbo, todėl reikia pamatyti, ką padarė.
Bet intrigos turi būti. Yra jaunimas ir jis pavojingas.
