Lietuviai restorane susirinko pora valandų iki Naujųjų metų ir surengė komandos vakarienę. Kaip įprasta Argentinoje – kepsnių restorane.
Diena komandai buvo ilga, tad niekas į pirmajame aukšte vykusius šokius nesiveržė.
Vyriausias komandos inžinierius Darius Biesevičius garsėja linksmu būdu, tačiau jėgų šventimui neskyrė, o kaupėsi kitos dienos darbams.
Visgi, jis per daug neliūdėjo ir šturmanui Andrejui Rudnickiui pasakojo juokelius vieną po kito.
Pasirodo, kad pats Čakas Norisas mechanikos paslapčių mokėsi pas D.Biesevičių, tačiau neištvėrė ir pabėgo.
Artėjant dvyliktai valandai, komandos argentinietis Carlosas Brebia pradėjo pasakoti apie vietinių gyventojų Naujųjų metų šventimo papročius.
Ispanų kilmės argentiniečiai seniau paskutiniąsias senųjų metų valandas skaičiuodavo vynuogėmis – suvalgydavo 12 vynuogių, po vieną už kiekvieną mėnesį, kas valandą.
Šis paprotys šiuo metu kiek primiręs, bet argentinietis patikino, kad jo šalyje jų yra ir daugiau. Merginos, norinčios, kad ateinantys metai būtų sėkmingi, turi prieš pat išmušant 12 valandai, pasikeisti apatinius į naujus rožinės spalvos.
Artėjant vidurnakčiui, padavėjai, niekieno neprašyti, pradėjo nešti blizgančios kaukės. Lietuviams jos atrodė keistokai, tačiau patys argentiniečiai, o taip pat ir šalia šventę lenktynininkai iš Bolivijos jas užsidėjo.
Išmušus vidurnakčiui, lietuviai pradėjo vienas kitą sveikinti su Naujaisiais metais, o iš niekur išdygo padavėjai ir nuklojo stalą neprašytu šampanu.
Komanda pasirodė ne pati didžiausia jo mėgėja ir padavėjai buvo paprašyti juos parnešti atgal. Visgi, argentiniečiai kažkodėl sugalvojo iš to šampano padaryti lietuviams desertą ir jį supylė į šerbetą.
Prieš Dakarą – biurokratijos maratonas
Dakaro ralis dažnai vadinamas pragaru, bet nereikia net išvažiuoti į Atakamos smėlynus, kad pajaustum pykti, nuovargį ir kraujo skonį burnoje.
Valandos praleistos stovint eilėse po karšta Pietų Amerikos saule, grūstys administracinėje komisijoje, nuolatinis laukimas arba klaidžiojimas biurokratijos labirintuose – sveiki atvykę į administracinę ir techninę Dakaro ralio komisiją.
„Techninė komisija – pusė Dakaro“, – kalbėjo „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandos vyriausiasis inžinierius D.Biesevičius.
Ir tai tikrai ne dėl to, kad B.Vanago „Toyota Hilux“, kurią D.Biesevičius prižiūri, būtų nepatikima ar neatitiktų organizatorių keliamų reikalavimų. Tiesiog ilgi ir nuodugnūs patikrinimai gali užsitęsti ir pusę nakties.
Jų metu tikrinama automobilio techninė būklė, saugumo sistemos, komponentų homologacija, lenktynininkų kostiumai, plombos. Organizatoriai turi įsitikinti ar automobilis atitinka savo klasės reikalavimus ir dalyviai nebando sukčiauti darydami neleistinus techninius sprendimus.
„Tokia patikra vargina, tačiau tai yra sąžiningo žaidimo kaina“, – sakė B.Vanagas.
Organizatoriai per tris dienas turi patikrinti 414 varžybose dalyvaujančias transporto priemones: 164 motociklus, 138 automobilius, 64 lenktyninius sunkvežimius ir 46 keturračius. Taip pat supaprastintos patikros laukia ir daugiau nei tiek pat pagalbinių transporto priemonių.
Ketvirtadienį jie užbaigė patikrinę 160 lenktyninių automobilių, motociklų ir sunkvežimių.
Galbūt ne vienam lenktynininkui yra kilę minčių pasukčiauti vienoje vietoje. Lenktyniniai automobiliai labai galingi žvėrys, bet jiems tyčia uždedami pančiai.
Techninės komisijos metu inžinieriai visada atkreips dėmesį į oro paėmimo ribotuvą, garaže vadinamu „restriktoriumi“. Lietuviai prieš varžybas jį pakeitę, tačiau viskas buvo legalu.
„Organizatoriai sušvelnino reikalavimus oro paėmimo ribotuvams ir leido jų skyles padidinti vienu milimetru iki 37 mm. Dėl to automobilio variklis gaus daugiau oro ir taps galingesnis, bet vis tiek šioje vietoje dyzeliniai automobiliai turi didelį pranašumą“, – sakė B. anagas.
D.Biesevičius skaičiavo, kad be ribotuvo, su standartiniais paimamo oro kiekiais, šio „Toyota Hilux“ galia išaugtų bent iki 900 arklio galių.
Automobilių sporte privaloma aukščiausio lygio darbo kultūra ir dėmesingumas. Nors atrodo, kad automobilis gavo tik minimalius pakeitimus, tačiau jie gali turėti didžiulę įtaką rezultatui.
„Inžinieriai atliko kompiuterinę diagnostiką. Teko pakeisti kelis nustatymus, atnaujinti programinę įrangą“, – pasakojo B.Vanagas.
Techninei komisijai einant į pabaigą, vyriausiojo inžinieriaus veidas nušvito.
„Žiūrėk, tuoj klijuos paskutinį lipduką. Čia tas pats kas šampano butelį būtume atkimšę“, – juokėsi D.Biesevičius.
Ruošėsi metus
Iki kol komandos inžinieriai pradėjo daryti techninius formalumus, mažą kryžiaus kelią nueiti turėjo ir B.Vanagas su Andrejumi Rudnickiu. Jie gerą valandą rinko įvairias žymas dokumentuose, klausė instruktažų administracinėje komisijoje.
„Mums reikia susirinkti keturiasdešimt skirtingų žymų iš organizatorių. Prieš trejus metus, kai čia atvykome pirmą kartą, ši komisija atrodė tikra pekla – minios žmonių, eilės atrodė begalinės, bet lietuviškos savybės lengvina mums gyvenimą.
Neapsunkini savęs stovėdamas prie visų keturiasdešimties langelių iš eilės, o šokinėji tarp tų, kuriuose eilės nėra. Greitai reaguoji ir vertini situaciją – Vyčio genas“, – šypsojosi B.Vanagas.
Paprastai lenktynininkai šioje komisijoje užtrunka dvi valandas. Lietuviai susisuko dvigubai greičiau. Negavęs visų reikalingų patvirtinimų administracinėje komisijose, negalėsi startuoti Dakare, tačiau į tai B.Vanagas žiūrėjo kaip į formalumą, o ne realią grėsmę.
„Jei tiki ir gerbi savo darbą, tai atvažiuosi pasiruošęs. Mes ruošėmės tam visus metus“, – sakė B.Vanagas.
Po patikros „Toyota Hilux“ išriedėjo į uždarą parką, kur stovės iki pat varžybų pradžios. Per tą laiką prie bolido iki tol negalės prieiti ne tik pašalaičiai ar mechanikai, bet ir patys lenktynininkai.
Iš kitos pusės, darbai automobiliui atlikti ir mechanikai bei lenktynininkai galės skirti šiek tiek daugiau laiko poilsiui, komanda vyks į susitikimą su Argentinos lietuviais.
