Kaip lenktynės pavirto pasaulinio masto renginiu
Automobilių ralio istorija prasidėjo dar 1911 m., kai 20 lenktynininkų startavo Monte Carlo mieste, Monake, ir lenktyniavo keliaudami į kitus Europos miestus – Briuselį, Paryžių ir Vieną. Lenktynininkų tikslas buvo susiorientuoti bemaršručiame kelyje ir patirti ilgos kelionės teikiamą malonumą. Tik 1960 metais ralis pavirto greita ir konkurencinga disciplina, kokią matome šiandien. Tais metais lenktynių automobiliai pirmą kartą starto liniją kirto vienas po kito ir įveikė vienodą – tikslingai parinktą bei sužymėtą, trasą. Praėjo dešimtmetis, kol 1970–aisiais, europietišką renginį papildė Rytų Afrikoje įvykęs Safari ralis.
Ralio sportą papildžius tarptautiniais ruožais, 1973 m. sausio 19 d. FIA surengė pirmąjį Pasaulio ralio čempionatą, kurio startinis etapas grįžo į simbolinę vietą – Monte Carlo. WRC buvo suformuotas iš gerai žinomų, tarp lenktynininkų ir gerbėjų populiarių tarptautinių ralių, kurie iki WRC buvo Europos ralio čempionato (ERC) ir Tarptautinio Gamintojų čempionato (International Championship for Manufacturers) etapai.
Pirmąjį čempionatą sudarė 13 skirtingose pasaulio šalyse surengtų etapų: vienuolika vyko Europoje, po vieną – Afrikoje ir Šiaurės Amerikoje. Prie žvyro ir asfalto trasų įpratę lenktynininkai turėjo įveikti ir ledo ir sniego kelią Suomijoje. 1973 – ųjų renginys buvo komandinės Gamyklinių automobilių varžybos, kuriose nugalėjo „Trys muškietininkai“ iš Prancūzijos: Jean-Claude Andruet, Jean-Luc Thérier ir Jean-Pierre Nicolas, Alpine – Renault komanda, dideliu įskaitinių taškų skaičiumi aplenkusi antrosios ir trečiosios vietos nugalėtojus – Fiat ir Ford komandas.
Pirmuosius penkerius metus (nuo 1973 iki 1978 m.) ant WRC nugalėtojų pakylos lipdavo tik gamyklinius automobilius vairavusios komandos. Dalyvauti varžybose galėjo neribotas skaičius to paties gamintojo lenktynininkų, todėl taškai buvo skiriami tik greičiausiam kiekvienos komandos ekipažui. Konkurencingumas didintas pritaikant papildomas sąlygas: dviems to paties gamintojo ekipažams finišavus 1 – 10 vietose, tik vienas rezultatas patekdavo į galutinę rezultatų lentelę, tačiau kitoms komandoms būdavo atitinkamai skiriamas mažesnis taškų skaičius.
Sekantys treji metai buvo italų Lancia triumfo laikotarpis, padėjęs pagrindus iki šiol nepagerintam 10 pergalių Gamintojų įskaitoje kiekiui.
1978 – ieji – pokyčių metas: įsteigta FIA Vairuotojų taurė (FIA Cup for Drivers), kurios taškai buvo skaičiuojami susumuojant WRC ir dar dešimties etapų rezultatus. Kitais metais ši taurė tapo atskira WRC įskaita, sulaukiančia didžiausio žiūrovų dėmesio – vairuotojų įskaita (WRC for Drivers). Pirmuoju šios įskaitos nugalėtoju tapo suomis Markku Alénas.
1979- ieji WRC automobilių sporto istorijoje įsiminė kaip vienu tašku laimėtos varžybos. 112 taškų surinkęs Björnas Waldegårdas iš Švedijos pergalę išplėšė iš Suomijos lenktynininko Hannu Mikkola.
Naujas iššūkis – Lietuva
Du sekantys dešimtmečiai buvo skirti Pasaulio ralio čempionato tobulinimui: atsirado etapai Pietų Amerikoje, lenktynininkai pradėjo vairuoti galingesnius automobilius, taip reginį paversdami dar įdomesniu ir konkurencingesniu, susiformavo tradiciniais tapę ralio etapai, kiekvienais metais papildomi vienu ar dviem naujais iššūkiais. Bene svarbiausias elementas – didelis profesionalių automobilių gamintojų kiekis, suteikęs čempionatui dar daugiau azarto bandant išsiaiškinti, kurie geresni – Audi, Renault, Peugeot, Citroen, gal Fiat? Taip pat ir su lenktynininkais – kiekvienais metais tapdami vis profesionalesni, jie ne tik kelia renginio kokybę, bet ir žiūrovams dovanoja neužmirštamą reginį.
Automobilių gamintojams ir komandoms intensyviai besivaržant tarpusavyje, vairuotojų čempionate ilgus metus, iki pat 2002, su pertraukomis, dominavo skandinavų lenktynininkai. Nuo to laiko, kai Markku Alénas pirmasis WRC istorijoje užkopė ant nugalėtojų pakylos laiptelio, dar 14 suomių lenktynininkų pelnė Pasaulio ralio čempiono titulą. Po 4 pergales iškovojo Juha Kankkunenas ir Tommi Mäkinenas. Juha Kankkunenas kelias buvo sudėtingas – šioms pergalėms pasiekti jam prireikė 8 metų. Tommi Mäkinenas, savo ruožtu, buvo nuoseklesnis: pirmąją pergalę iškovojęs 1996 m., čempiono titulą 2000 m. perleido tėvynainiui Marcusas Grönholmas. Po du kartus pasikartojusio Marcusas Grönholmas triumfo Pasaulio ralio čempionate prasidėjo rekordinė vieno lenktynininko era.
Vėliau dominavo Sébastienas Loebas, kurį galima nedvejojant vadinti WRC legenda. Prancūzas Pasaulio ralio čempionato nugalėtoju tapo net devynis kartus iš eilės, laimėjęs 78 WRC etapus įvairiose šalyse. Savo trofėjų lentyną sportininkas papildė ir daugybe pergalių kituose čempionatuose.
Meistriškai automobilį valdantis S. Loebas lenktynių trasoje buvo nepralenkiamas iki pat 2013 - ųjų. Pernai jo viešpatavimą nutraukė kitas prancūzas, S. Loebo bendravardis - Sébastienas Ogier. Daugybės gerbėjų stebimas ir palaikomas S. Ogier ir šiemet yra Pasaulio ralio čempionato lyderis.
Dėl WRC organizatorių siekio kaskart tobulėti, įnešti dinamikos ir lenktynininkams mesti naujus iššūkius, naująją pasaulio automobilių sporto ikoną S. Ogier ir kitus garsius lenktynininkus - Jari-Matti Latvala, Andreas Mikkelsenas, Madsas Ostbergas, Mikko Hirvonenas, Robertas Kubica, birželio 26 – 29 dienomis bus galima išvysti Lietuvoje. Mūsų šalyje vyksiantis Pasaulio ralio čempionato etapas „Lotos Rally Poland“ drieksis vingiuotais lietuviškais žvyrkeliais ir lenkiško asfalto trasomis.
Lietuvoje geriausi pasaulio ralio meistrai skries birželio 27 dieną Druskininkų apylinkėse.
