Pasaulis ketvirtadienį mini 20-ąsias A.Sennos mirties metines. San Marino „Grand Prix“ katastrofa trumpam sugrįžo į šiuos laikus, primindama nelemtąjį posūkį, po kurio į betoninę sieną lėkdamas beveik 300 km/h greičiu rėžėsi 34-erių Brazilijos pasididžiavimas.
„Formulės 1” sirgaliai 1994-aisiais užgniaužę kvapą stebėjo, kaip medikų komanda suteikia pirmąją pagalbą sąmone praradusiam „Williams” komandos sportininkui, kuris Brazilijoje užima vietą šalia futbolo legendos Pele.
Visi jie nerimavo tas keturias valandas, kai iš ligoninės atskriejo be galo skaudi žinia – A.Senna neišgyveno.
Tarp tų žmonių buvo ir „Formulės 1” guru Lietuvoje komentatorius Arūnas Volungevičius. Jis puikiai prisimena tą dieną, kai iki šios dienos savo žymę automobilių lenktynėse palikęs sportininkas iškeliavo Anapilin.
Tais laikais turėjau palydovinę lėkštę. O ją pirmiausia įsigijau dėl to, kad galėčiau pažiūrėti „Formulę 1” tiesiogiai, - sakė A.Volungevičius. - Tad teko būti tų įvykių liudininku.“
Kai A.Sennos karstas buvo gabenamas į jo gimtuosius namus, gatvėse rikiavosi beveik trys milijonai gerbėjų. Per A.Sennos pašarvojimą daugiau nei 200 tūkst. žmonių valandas laukė tam, kad galėtų šalia karsto praleisti dešimt sekundžių.
Laidotuvių procesiją lydėjo 250 tūkst. žmonių. Jo karstą, kuris lėktuve buvo gabenamas pirmojoje klasėje, sugrąžino taip, kaip to negalėtų tikėtis netgi Brazilijos prezidentas. Į kapines jį nešė komandos draugai Rubenas Barrichello, Gerhardas Bergeris, Damonas Hillas, Alainas Prostas, Emersonas Fittipaldi, Jackie Stewardas.
Ryškiausias „Formulės 1” žmogus į Anapilį buvo palydėtas įspūdingai.
„Manau, kad jis nubrėžė ribą tarp skirtingų laikotarpių“, - sakė A.Volungevičius.
„Viasat Sport Baltic“ kanale „Formulės 1” lenktynes komentuojantis automobilių sporto gerbėjas savo akimis matė visą A.Sennos karjerą – nuo pradžios iki skausmingos pabaigos.
„Man A.Senna buvo daugiau subjektyvi dvasinė išraiška. Dabar neturiu net su kuo jį palyginti“, - sakė jis.
Portalas lrytas.lt su A.Volungevičiumi kalbėjo apie A.Sennos žūtį, garsųjį posūkį ir brazilo palikimą.
- Kokia buvo jūsų reakcija į žinią, kad A.Senna mirė?, - lrytas.lt paklausė A.Volungevičiaus.
- Apie A.Sennos mirtį sužinojome žymiai vėliau nei vyko lenktynės. Pamenu, kad savaitgalis buvo tarsi pūliuojanti votis. Nuo šeštadienio prasidėjo nelaimės, atsirado įtampa. Net kai po A.Sennos avarijos buvo tęsiamos lenktynės spėjo nutikti nelaimių – kilo gaisras techninio aptarnavimo zonoje. Prieš tai buvo kilusi avarija.
Dėjosi keisti dalykai.
„Formule 1” domėtis pradėjau anksčiau nei į ją atėjo A.Senna. Kai jis pasirodė, tik aklas galėjo nematyti, kad jis – ypatingas lenktynininkas. Jau po jo pirmų startų matėsi, kad tai ypatingas žmogus.
Dėl to jis sukūrė tokį didelį susidomėjimą. Visiems buvo įdomu, ką jis veikia, kaip jam sekasi ir panašiai. Tais laikais informacija buvo sunkiai pasiekiama. A.Sennos karjerą teko sekti nuo pat pradžių, bet dauguma informacijos apie jo istoriją sužinojau vėliau.
Jo žūtis sukrėtė. Dar buvau gana jaunas.
- A.Senna turėjo ir turi daugybę gerbėjų. Kuo paaiškintumėte jo fenomeną?
- Keičiasi pasaulis, tad keičiasi ir sportas. Taip pat ir „Formulė 1”. Ji tampa vis profesionalesnė. Sporte atsiranda įvairiausių sričių specialistų – fizinio, psichologinio parengimo, rinkodaros.
Dabar „Formulė 1” yra apaugusi labai aukštos kvalifikacijos specialistais. Anksčiau jų buvo mažiau, todėl tokia asmenybė, kaip A.Senna darė didelį įspūdį. Jo pasišventimas, tokie antgamtiniai sugebėjimai. Įspūdis būdavo labai didelis.
Šiandieną gal nėra terpės atsirasti tokiems žmonėms „Formulėje 1”.
Pasaulis keičiasi.
- Turbūt daugybę kartų matėte vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota garsusis incidentas. Kokie jūsų pastebėjimai iš tos atkarpos? Kas galėjo apsaugoti nuo nelaimės?
- Labai domėjausi šiuo incidentu. Iš esmės ta istorija tiksliai nėra žinoma. Niekas negali vienareikšmiškai pasakyti, kas atsitiko.
Bet panašu, kad tai – nelaimingas daugelio faktorių sutapimas: kampas, kuriuo bolidas trenkėsi į sieną, pakabos, kuri pažeidė jo šalmą, geometrija. Pats smūgis buvo didelis. Kita vertus, netgi tų laikų „Formulės“ buvo santykinai saugios. Žinoma, dabar jos gerokai saugesnės.
Jeigu būtų kitoks smūgio kampas, viskas galėjo būti visiškai kitaip. Teko girdėti, kad jam per kelis metrus pavyko sumažinti greiti beveik 100 km/h.
Tai nebuvo avarija, kurios baigtis aiški ir garantuota. Viskas galėjo baigtis be sužeidimų ar tik su sutrenkimais.
- Italijoje teismai vyko daugiau nei dešimt metų. Kaltinimai žmogžudyste buvo pateikti „Williams“ techniniam direktoriui ir buvusiam dizaineriui. Vėliau bylai suėjo senaties terminas. Ką palaikėte per šį laikotarpį – tų, kurie sakė, kad rado kaltus, ar tų, kurie nemanė, jog už visko slypi pora žmonių?
- Aš nematau jokio kriminalo šioje istorijoje.
- Koks yra A.Sennos palikimas „Formulei 1”?
- Jo žūtis davė gana didelį impulsą didinti saugumą. Tai galima laikyti vienu pozityvų, davusių naudą ir „Formulei 1”, ir auto sportui.
Man A.Senna buvo daugiau subjektyvi dvasinė išraiška. Dabar neturiu net su kuo jį palyginti. Manau, kad jis nubrėžė ribą tarp skirtingų laikotarpių. „Formulėje 1“ buvo ir ryškių, ir visokių kitokių žmonių. A.Senna buvo save ir viską kas jį supo sudvasinęs.
Tai labai reikšmingas žmogus istorijoje. Manau, kad nėra nė vieno žmogaus, kuris domisi „Formule 1” ar autosportu, kuris nežinotų, kas yra A.Senna ir negalėtų pasakyti keleto sakinių apie jį.
- A.Sennai lemtingu tapo „Tamburellos“ posūkis. Ar šiandieninėje „Formulėje 1” yra panašių?
- Tas posūkis tada nebuvo kažkuo ypatingu. Su tų laikų aerodinamika tas posūkis buvo įveikiamas pilnai paspaudus akseleratorių. Čia nebuvo jokių niuansų.
Viena iš daugybės priežasčių, lėmusių tą avariją, buvo prieš sezoną priimtas sprendimas. „Formulė 1” tada nusprendė uždrausti aktyvias pakabas. „Williams“ labai daug investavo į aktyvią pakabą ir būtent dėl jos skaičiavo dividendus rezultatų lentelėje. Šiai komandai tai buvo šokas. „Williams“ turėjo tiesiog nubraukti daugybę metų patirties.
Per kelis metus pasikeitusiai „Formulei“ teko ieškoti geriausių klasikinės pakabos nustatymų. Rezultatai rodė, kad „Williams“ klaidžiojo. 1994 metais jie nelabai suvokė, kaip važiuoja bolidas, kaip jį reikia derinti. Bolidas buvo labai sunkiai vairuojamas. Ir tai yra viena iš sąlygų, tapusių avarijos priežastimi.
O posūkis tikrai nebuvo pavojingas.
- Ar buvote prisiekęs A.Sennos gerbėjas?
- Tuo metu jis buvo numeris 1. Palaikiau jo pusę šimtu procentų. Galima sakyti, kad per laiko perspektyvą jis kažkokioje sferoje yra numeris vienas.
