Ilgus dešimtmečius gyvuoja tradicija, kai šių lenktynių dienomis daugelis komandų paskelbdavo savo sąstatus kitų metų batalijoms. Net nekarūnuotas „Formulės 1“ karalius, septynis kartus pasaulio čempionas Michaelis Schumacheris būtent Monzoje 2006-aisiais su ašaromis akyse pranešė paliekąs greičių pasaulį.
Tačiau šiemet ši tradicija bus sulaužyta. Ir pirmoji apie tai prabilo „Ferrari“, iki šių italų ekipai itin reikšmingų lenktynių likus daugiau nei savaitei informavusi žiniasklaidą, jog Monzoje ji nepraneš, kas raudonuosius bolidus pilotuos kitais, 2014 metais.
Sniego gniūžtės efektas
Nuo stataus kalno paleista maža sniego gniūžtė jo papėdėje virsta didžiule lavina, naikinančia viską pakeliui. Dar kiti tvirtina, jog iš mūro prie pamatų ištraukta plyta griuvenų krūva neretai gali paversti solidžią pilį.
Taip ir „Formulėje 1“, kur vieno talentingo, patyrusio ir daugelio komandų geidžiamo piloto pasitraukimas neišvengiamai sukelia tikrą cunamį lenktynininkų rikiuotėje.
Šiemet apie neišvengiamas rokiruotes pilotų rinkoje kaip iš gausybės rago pasipylė kalbos, kai labai anksti apie pasitraukimą iš „Formulės 1“ pasibaigus šių metų sezonui oficialiai pranešė „Red Bull“ komandos lenktynininkas, 36 metų australas Markas Webberis, aukščiausiame automobilių sporto ešelone debiutavęs 2002 metais gimtojoje Australijoje, dalyvavęs 207 „Grand Prix“ lenktynėse, iškovojęs 9 pergales ir laimėjęs 11 kvalifikacijų. Markas neslėpė ambicijų tapti pasaulio čempionu, tačiau aukščiausias jo pasiekimas – dvi trečiosios pozicijos vairuotojų įskaitoje, 2010 ir 2011 metais iškovotos kartu su „Red Bull“.
Vienok M.Webberis paliko ryškų pėdsaką ir jo pranešimas apie po sezono ant vinies kabinamą šalmą daugeliui buvo daugiau nei labai netikėtas. Marko paslaugų ir dabar dar geistų nemažai komandų, tiesa, „Formulės 1“ orkestre grojančių nebūtinai pirmaisiais smuikais.
Tad kas gi 2014 m. užims Marko vietą raudonųjų bulių logotipu paženklintame bolide? Nuo atsakymo į šį klausimą paieškų ir prasidėjo visa spėlionių apie kitų metų „Formulės 1“ pilotų sąstatą karuselė.
Australas keičia australą?
Tik pasigirdus žiniai apie M.Webberio pasitraukimą į jo bolidą ko ne visuotiniu sprendimu buvo „pasodintas“ jo tautietis, trylika metų už veteraną jaunesnis „Toro Rosso“ lenktynininkas Danielis Ricciardo, „Formulėje 1“ debiutavęs prieš dvejus metus iš šios sporto šakos žemėlapio jau išnykusioje buvusioje HRT ekipoje. O visai neseniai, Belgijos „Grand Prix“ lenktynių metu M.Webberis interviu Australijos televizijai nedviprasmiškai pasakė, jog australai jau galį švęsti, nes vairą jis atiduodąs į patikimas Danielio rankas.
Ne paslaptis, jog „Toro Rosso“ funkcionuoja kaip būsimų „Red Bull“ pilotų pagrindinė mokykla ir pagrindinis jų parengties poligonas. Veržliai debiutavęs D.Ricciardo būtų išties neblogas kandidatas pakeisti žemietį, tačiau toks sprendimas iki šiol oficialiai dar nepatvirtintas. Priešingai, kuo ilgiau tempiama guma, tuo daugiau abejonių sklinda ar D.Ricciardo jau turi sukaupęs pakankamą patirtį kautis vienoje ekipoje su tokia žvaigžde, kaip komandos ir viso čempionato lyderis Sebastianas Vettelis? Ar jo besiskleidžiančio talento neužtemdys Sebastiano šešėlis, kuriame naujokas neišvengiamai atsidurs?
„Red Bull“ vadovai tikisi, jog S.Vetteliui D.Ricciardo atėjimas didesnės įtakos neturėtų. Tačiau ekipos pilotų meistriškumas ir taktinė branda gali gerokai skirtis. Tokiu atveju ekipos pozicijos gali rimtai sušlubuoti Konstruktorių taurės įskaitoje, kur net ir toks sportininkas, kaip S.Vettelis, gali pasijusti ne karys atsidūręs vienas mūšio lauke.
Nors marketingo atžvilgiu pergalė Konstruktorių taurės įskaitoje nėra tokia svarbi kaip asmeninėje lenktynininkų, tačiau finansiniu aspektu ji kur kas reikšmingesnė, nes pirmoji komandinės įskaitos vieta ekipos iždą papildo daugiau nei 100 milijonų eurų. O į tokius pinigus nespjautų net ir „Red Bull“ savininkas Dietrichas Mateschitzas.
Regis, būtent tokiu perspektyvos matymu komandos vadovas Christianas Horneris bus užkrėtęs ir D.Mateschitzą, dabar besiilsintį jam priklausančioje vienoje Ramiojo vandenyno salų ir ko gero tebegalvojantį, kaip jo lenktynininkai galėtų atrodyti prognozuojamų kartais net neįtikėtinų Lewiso Hamiltono ir Nico Rosbergo ar Fernando Alonso ir Kimi Raikkoneno tandemų fone.
Juolab, kad dar labai neseniai sklido kalbos, jog negalintis taikstytis su jo netenkinančiu „Lotus“ bolido pajėgumu „Red Bull“ ekipoje gali atsidurti K.Raikkonenas.
Pretendentų – nors vežimu vežk
Tokiu atveju K.Raikkoneno atėjimas į „Red Bull“ turėtų dvigubą efektą: ekipa įgytų dar vieną aukšto lygio profesionalą, drįstantį mesti pirštinę kam tik nori, ir įvarytų dar daugiau baimės „Ferrari“, kuri būtų priversta pasilikti labai netolygiai lenktyniaujantį Felipę Massą ar rizikuoti ir keisti brazilą į jauną, tačiau mažai užtikrintų garantijų teikiantį lenktynininką, pavyzdžiui dabar „Sauber“ atstovaujantį Nicą Hulkenbergą.
Tačiau tokių rokiruočių galimybę neseniai išsklaidė pats Kimi, dėl nutrūkusių derybų apkaltinęs pačią „Red Bull“. Tai patvirtinančią informaciją išplatino ir suomio vadybininkas Steve'as Robertsonas, pranešęs, jog sportininko derybos su „Red Bull“ galutinai nutrūko.
Tačiau su tuo nesutinka pats „bulių“ ekipos vadovas Ch.Horneris, vėliau vėl patvirtinęs, jog Kimi ir toliau lieka vienas rimčiausių kanditatų kitais metais užimti M.Webberio vietą.
Dar anksčiau pasirodžiusių žinių, jog suomis kitais metais gali sugrįžti į „Ferrari“, su kuria iškovojo vienintelį pasaulio čempiono titulą, K.Raikkonenas irgi per daug nesureikšmina.
„Vieni mane perša su „Ferrari“, kiti tvirtina, jog kitąmet vairuosiu „Red Bull“, treti – kad „McLaren“, o ketvirti pranašauja, jog taip ir pasiliksiu „Lotus“, - viename interviu stebėjosi pats K.Raikkonenas. – Ką aš galiu jums pasakyti, kai pats nieko nežinau. Kai bus viskas 100 procentų aišku, neslėpsiu“, - pažadėjo suomis.
Daugybė „jeigu...“
Nors oficialiai jokie pokyčiai dėl pilotų rokiruočių kitais metais dar nepatvirtinti, tačiau netyla kalbos, nuolat papildomos įvairiomis prognozėmis, kas būtų, jeigu būtų... Tačiau visgi verta įdėmiau pažvelgti, kokią grandininę reakciją sukeltų vienas ar kitas kiek netikėtesnis perėjimas.
Taigi, jeigu D.Ricciardo paliktų „Toro Rosso“ ir atsidurtų „Red Bull“ ekipoje, gerokai sumenktų Polo di Restos ir N.Hulkenbergo šansai pereiti į „Lotus“, kuri visomis išgalėmis stengiasi išlaikyti K.Raikkoneną.
Toks D.Ricciardo karjeros šuolis atvertų puikių galimybių Antonio Feliksui da Koštai, kuris kartu su Jeanu Ericu Vergne vestų per F 1 vandenyną „Toro Rosso“ laivą.
Jeigu K.Raikkonenas visgi paliks „Lotus“, suomio sprendimu neabejotinai labiausiai džiaugtųsi dabartinis jo partneris Romainas Grosjeanas, ilgai trynęs bandytojų suolelį. Tai beveik neabejotinai garantuotų jam vietą ekipoje, kuri „pirmojo numerio“ būtų priversta ieškoti viliodama, kaip dabar sklinda kalbos, N.Hulkenbergą arba J.E.Vergne.
Tačiau jei Kimi liktų „Lotus“, gerokai sumažėtų R.Grosjeano galimybės, o kandidatai į jo vietą – tie patys N.Hulkenbergas arba J.E.Vergne, kurių sąrašą dar gali papildyti ir P.di Resta.
Bene daugiausia rokiruočių tarp F 1 pilotų sukeltų F.Massos išėjimas iš „Ferrari“. Tokiu atveju kol kas geidžiamiausiu, savotišku svajonių tandemu italų komandoje daugelis gerbėjų mato F.Alonso ir K.Raikkoneno duetą, kuris nei patirtimi, nei kovos azartu neturėtų sau lygių galbūt per visą „Formulės 1“ istoriją.
Didžiausia kliūtimi išsipildyti šiai sirgalių svajonei gali tapti priešlaikinio Kimi atsisveikinimo su „Ferrari“ 2009-aisiais priežastys, tačiau šeštadienį savo 66-ąjį gimtadienį atšventęs kompanijos prezidentas Luca di Montezemolo lyg ir patvirtino, jog senos nuoskaudos užmirštos.
Į F.Massos vietą peršami N.Hulkenbergas, P.di Resta ir neseniai sąraše atsidūręs Jules Bianchi.
Tačiau „Ferrari“ komandos vadovas Stefano Domenicali neslepia, jog kartu su F.Massa norėtų dirbti dar metus, nors brazilas dėl to turėtų labiau pasistengti pats.
Įdomu, kad panaši situacija dėl F.Massos buvo iškilusi ir pernai, o brazilas „Ferrari“ liko tik dėka S.Domenicali pastangų.
F.Massos viltis likti „Ferrari“ labiausiai sustiprintų, jei italų komandą paliktų jos lyderis F.Alonso. Toks ispano žingsnis būtų labai pavojingas „Ferrari“, kuriai viską tektų pradėti nuo balto popieriaus lapo ir vargu ar ji ryžtųsi į kovų verpetą iškart mesti du naujokus.
Galimybė, kad F.Alonso paliktų „Ferrari“ – nedidelė, tačiau ji egzistuoja. Įdėmiau sekantys „Formulės 1“ įvykius ne tik lenktynių trasose, bet ir ne visad matomuose kuluaruose, pastebėjo, jog ispaną jau ima erzinti silpnesnis nei pagrindinių varžovų raudonasis bolidas, su kuriuo jis, nepaisant tiesiog titaniškų lenktynininko pastangų ir begalinio atsidavimo komandai, negali iškovoti trečiojo čempiono titulo. Šis nepasitenkinimas spėjo nuskambėti ir net keliuose lenktynininko interviu, todėl net sveikindamas Fernando su 33–uoju gimtadieniu, kurį ispanas šventė lygiai mėnesiu anksčiau, nei L.di Montezemolo, prezidentas kartu su linkėjimais ta proga paprašė jį palankiau atsiliepti apie kolektyvinio darbo vaisių – F138 bolidą.
Taigi, iki čempionato pabaigos dar likus aštuonių etapų lenktynėms tų „jeigu...“ nepaprastai daug. Ir atsakymų į prognozes, spėliones ar miglotus klausimus dar nėra. Tačiau jei viską priimtume labai rimtai, susidarytų vaizdas, jog sezono įkarštyje niekas niekam daugiau ir nerūpi, išskyrus lenktynininkų rokiruotes.
Tad kai sužinosime tiesą, galbūt stebėsimės, kam tiek iečių reikėjo laužyti? Tačiau „Formulė 1“ unikali ir įdomi tuo, kad kartais ima ir išsipildo netikėčiausi gandai ir spėlionės.
