Ilgiausios pertraukos tarp varžybų pradžioje pasklidusias labai įdomias ir daugeliu atvejų visiškai netikėtas prognozes apie pilotų rokiruotes pastaruoju metu keičia kalbos apie lėšų stygių ir netgi pavojų kai kurių komandų tolesnei egzistencijai.
Regis, irgi nieko naujo, nes seniai žinoma, jog efektyviausias „Formulės 1“ bolidų variklis – ne tam tikro oktaninio skaičiaus degalai, o pinigai. Kai jaučiama jų stoka, negali būti net kalbos apie bet kokį progresą, geresnių, o kartų ir brangesnių pilotų paieškas.
Rusų pažadai nešildo
Viena pirmųjų apie lėšų stygių šiemet pragydo dabar vos septynis taškelius savo sąskaitoje turinti „Sauber“, iš kurios čempionato pradžioje tikėtasi visiškai kitokio pasirodymo. Sklido kalbos net apie jos pardavimą, o kaip galimi pirkėjai įvardyti Tarptautinės automobilių federacijos prezidento Jeano Todto sūnus Nicolas ir Rusijos milijardierius Romanas Abramovičius.
Tačiau prieš gerą mėnesį niūrias ateities perspektyvas pakeitė šios ekipos stovyklą užvaldžiusi euforija ir visais kanalais pasklidusi informacija apie įžvalgių jos vadų iškart net su trimis Rusijos institucijomis sudarytą sėkmingą sandorį, kuris garantuotų komandai bent jau finansiškai užtikrintą ateitį.
Neslėpta, jog „Sauber“ pavyko susitarti su Rusijos federacijos Šiaurės vakarų regiono valstybiniu vystymo fondu, tarptautiniu aviacijos technologijų institutu bei Investicijų korporacijos tarptautiniu fondu, kurie rems komandą finansiškai ir bendradarbiaus technologijų srityje, o mainais už paramą 2014 metais „Sauber“ ras vietos prie jos bolido vairo septyniolikmečiam Sergejui Sirotkinui.
Tačiau būtent ši aplinkybė jau tada kėlė daugiausia dvejonių. Pastebimai jaunesnis už daugelį konkurentų, „Formulės Renault 3,5“ pirmenybėse dalyvaujantis S.Sirotkinas, neiškovojęs nė vienos pergalės, niekuo nepasižymėjo, o tai, kad jis vos patenka į šios serijos lenktynininkų dešimtuką ir tai, kad yra Tarptautinio aviacijos technologijų instituto vadovo sūnus, kaip pastebėjo daugelis apžvalgininkų, ganėtinai menki koziriai aukščiausiajam automobilių sporto ešelonui.
Tačiau nuo tos palaimingos euforijos „Sauber“ stovykloje nepastebimai prabėgo mėnuo ir ekipa vėl atsidūrė prie tos pačios suskilusios geldos. Dar daugiau, skolų kilpa jau veržia kaklą, o kontraktas su investuotojais iš Rusijos taip ir nepasirašytas. Aišku, jog ir žadėtos bei taip viltingai lauktos piniginės lėšos Šveicarijoje, Hinvilyje įsikūrusios komandos iždo taip ir nepasiekė.
Apie komandos reikalus gerai informuotas Ciuricho „Bild“ skelbia, jog „Sauber“ vietoj lauktų iš Rusijos nuo 200 iki 400 milijonų Šveicarijos frankų skandina per 100 milijonų skolos ta pačia valiuta. O paslaptingasis kontraktas su rusais, nepaisant komandos savininko Peterio Sauberio ir jos vadovės Monishos Kaltenborn vizitų net į pačias aukščiausias Maskvos instancijas, nejuda iš vietos.
Šveicarijos žiniasklaidai antrina Berlyno „Die Welt“, informuodamas, jog „Ferrari“ gali nutraukti šiai ekipai variklių tiekimą, jei „Sauber“ iki Belgijos „Grand Prix“ lenktynių, vyksiančių rugpjūčio 25 d., bent dalinai, iki 8 milijonų eurų, nepadengs skolos už šias paslaugas.
Pilotai negauna atlyginimų
Gana netikėta ir vienos pirmaujančių – „Lotus“ komandos finansinė padėtis. Skelbiama, jog šios ekipos skolos viršijo 120 milijonų eurų. Būtent dėl šios priežasties ekipos pilotams Kimi Raikkonenui ir Romainui Grosjeanui ne tik gerokai vėluoja atlyginimai, bet ir sustabdyti itin reikalingi tolimesni bolido tobulinimo darbai.
Tai prastos naujienos komandai, visomis pastangomis siekiančiai savo gretose ir kitais metais išlaikyti Suomijos lenktynininką. K. Raikkonenas neslepia, jog su panašiomis problemomis buvo susidūręs ir pernai, tačiau jį tokios aplinkybės ne užgrūdino, o priešingai, kuo toliau – tuo labiau erzina.
Tad daugelio ekipų vis dar geidžiamas Kimi gali labai nelauktai „Lotus“ imti ir padėti parašą ant siūlomo tvirtesnius pamatus turinčios komandos kontrakto.
Panašiai kaip ir „Sauber“, „Lotus“ vadovai dar prieš porą mėnesių guodė ir guodėsi pažadais, jog padėtis iš esmės pasikeis dalį komandos akcijų įsigijus „Infinity Racing“ konsorciumui, tačiau tik neseniai paaiškėjo, jog sutartis iki šiol irgi dar nepasirašyta.
Komandos vadovas Ericas Boullier viliasi, jog dar ne viskas prarasta ir, siekiant išvengti šiuo metu čempionate dalyvaujančių komandų griūties, siūlo gerokai mažinti išlaidas. Jo nuomone dauguma komandų sutinka su šia neišvengiamybe, tačiau yra kelios, kurioms net dabartinis išlaidavimas nekelia didesnių problemų.
„Red Bull“, „Ferrari“, „Mercedes“ gali tai sau leisti, o mums tokia našta tampa nebepakeliama“, - skundėsi E. Boullier, ragindamas pastebimai sumažinti išlaidas.
Kaštai dar didės
Tačiau kaip mažinti išlaidas, jei kitais metais, kai FIA sprendimu bus pereita prie naujų variklių ir sezono metu vėl bus leidžiami bandymai, kaštai tik didės?
„Veiksmingai mažinti išlaidas geriausiai sekėsi 2009-2010 metais, kai atsisakėme bandymų sezono metu, o uždraudus tobulinti variklius pastebimai ėmė kristi jų kaina, - sakė „Toro Rosso“ komandos vadovas Franzas Tostas. – Tačiau kitais metais, kai būsime priversti įsisavinti naujus variklius, manau, jog išlaidos taps nebevaldomos.“
Ateinančių metų kaštai didžiausią nerimą kelia ir pirmąjį tašką Vengrijoje pagaliau pelniusios „Williams“ vadovo pavaduotojai Claire Williams.
„Norint išlaikyti lygybę ir konkurenciją tarp komandų, manau, jog išlaidas vienaip ar kitaip būtina kontroliuoti. Dabar čempionate bando varžytis kelios komandos, kurių biudžetas – maždaug 50 milijonų svarų sterlingų, ir jos grumiasi su ekipomis, disponuojančiomis 200-250 milijonų svarų sterlingų“,- teigia C. Williams.
Tačiau daugelio ekipų vadovams didžiausią nerimą, o kartu ir nepasitenkinimą, kelia pinigų iš „bendro katilo“ paskirstymas komandoms.
Turtingiausiems – storiausia pyrago riekė
„Formulės 1“ pelno paskirstymas – komercinė paslaptis, gerokai apaugusi legendomis ir labiausiai mistifikuota, kurios tikrųjų principų nežino niekas. Visgi populiaraus ne tik Vokietijoje „Motorsport-Total“ žurnalistams bent iš dalies pavyko praskleisti stropiai saugomos uždangos skraistę.
Remiantis šiuo šaltiniu, pernai „Formulės 1“ pajamos siekė 1,5 milijardo JAV dolerių, o atskaičius išlaidas – apie 1,2 milijardo. 50 procentų šios sumos atiteko jos komercinių teisių valdytojams, 2,5 proc. sudarė seniausios ir vienintelės nuo pat pirmųjų lenktynių pirmenybėse dalyvaujančios „Ferrari“ bonusas, o likę 47 proc. pajamų paskirstyti dešimčiai geriausių komandų proporcingai jų užimtoms vietoms Konstruktorių taurės įskaitoje.
„Ferrari“, „Red Bull“, „McLaren“, „Mercedes“ ir „Williams“ už dalyvavimo čempionate stažą dalijant lėšas gauna dar papildomų premijų, o likusios komandos premijinių dalybose skirstomos į tris grupes.
Pirmajai grupei priskiriamos ekipos, per paskutiniuosius trejus metus mažiausiai dukart patekusios į komandinės įskaitos dešimtuką. Visos jos gauna po 10 proc. Antrajai grupei – atsižvelgiant į praėjusio sezono rezultatus. Čempionės premija sudaro 19 proc., o užėmusios 10 vietą – 4 proc.
Trečioji grupė – tai pirmenybių debiutantai, kuriems skirtas specialus 30 milijonų dolerių palaikymo fondas, skirstomas po lygiai tik pirmuosius trejus debiuto metus.
Šiais metais šio fondo nebus ir jo niekas nesidalys, nes dvi likusios iš trijų 2010 m. debiutavusių komandų „Formulėje 1“ jau praleido po tris sezonus.
Premijinių paskirstymo schema kaip matome sudėtinga ir nevisai logiška. Pavyzdžiui, jei „Lotus“ šiemet taptų pirmenybiųų nugalėtoja, jai atitektų 82,5 milijono premijinių (28,5 mln pagal primajai grupei numatytus skaitinimo fondus ir 54 mln – pagal antrajai. O „Ferrari“, netgi likusi dešimta Konstruktorių taurės įskaitoje, džiaugtųsi gavusi 140 mln premijinių (40 mln už stažą, 60 mln sudarytų 2,5 proc. bonusas, 28,5 mln jai atitektų iš pirmajai grupei numatytų premijinių ir 11mln – iš antrajai).
Štai kodėl vos vienas vienintelis iškovotas taškelis ne pirmaisiais smuikais „Formulėje 1“ griežiantiems dažnai prilygsta komandos gyvybei ar mirčiai.
