„Kitąmet vėl norėsiu čia laimėti“, - juokdamasis oficialiai „Formulės-1“ svetainei teigė 26 metų S. Vettelis, kurio liepos 28 dieną laukia lenktynės Vengrijoje. Čia jis dar nėra laimėjęs.
- Laimėjote „Grand Prix“ namuose. Tai turėtų būti jums labai ypatinga diena. Koks skirtumas yra tarp pergalės namuose ir kokio nors kito etapo? Juk visos pergalės – vertos tų pačių 25 taškų.
- Viską pasako tai, ką matai važiuodamas. Matai, kaip žmonės mojuoja, netgi per bolido variklio gausmą girdi juos šaukiant mano vardą. Juk čia matai ir vėliavas su mano vardu, nuotrauka. Ir tu dar žinai, kad esi pakeliui ant podiumo – tai yra neįtikėtina.
Niekada nepamiršiu šio momento. Tai buvo septintasis mano mėginimas triumfuoti namuose ir pagaliau man pavyko.
Visas savaitgalis buvo tobulas: sąlygos buvo tokios, apie kokias tik svajoji. Jos šiame regione tokios būna kartą per dešimt metų.
- Ar buvo kilę abejonių dėl pergalės? Artėjant pabaigos link Kimi Raikkonenas buvo gerokai priartėjęs.
- Tu negali nuspėti, kas laimės. Taisyklė galioja ir šioms lenktynėms. Ko žmonės nemato iš šalies, tai kaip nedaug skiria tobulą ratą nuo didžiulės klaidos. Iš šalies galėjo pasirodyti, kad atstumas tarp mūsų nėra itin nedidelis, tačiau patikėkite – viskas vyko labai arti ribos.
Per visus tuos 60 ratų turėjau tik keletą nedidelių galimybių stebėti savo padangas. Galėjau tik pamatyti, kad per daug jų nepažeidžiau. Man pasirodė, kad „Lotus“ komanda buvo greitesnė – ypač artėjant pabaigos link. Tačiau mes buvome pakankamai greiti, kad galėtume pasipriešinti. Tai dar labiau pasaldina pergalę.
Namuose ant sienos esu pasikabinęs lenktynių kalendorių. Jame esu pasižymėjęs, kurių „Grand Prix“ dar nelaimėjau. Dabar galiu nebežymėti Vokietijos. Tačiau nesupraskite neteisingai – kitąmet ir vėl norėsiu čia laimėti (juokiasi).
- Ar per lenktynės susidūrėte su kokiomis nors problemomis?
- Kažkur viduryje lenktynių nustojo veikti KERS (Kinetinės energijos regeneravimo sistema) – tai nutiko, kai Romainas Grosjeanas atsidūrė pakankamai arti, tačiau ačiū Dievui, sugebėjome ją perkrauti. Tai buvo labai svarbus papildomas pastūmėjimas posūkiuose.
- Trasoje prireikė saugos automobilio. Tuomet R. Grosjeanas nuo jūsų atsilikinėjo tik 1,5 sekundės. Ką tuo metu galvojote?
- Taip, jis buvo labai arti. Tačiau kaip ir minėjau – mes sugebėjome į gyvenimą sugrąžinti KERS, kuri veikė iki lenktynių pabaigos, o tai buvo labai svarbu. Kitaip tarpas būtų gerokai mažesnis.
- Kokios mintys užplūdo tada, kai supratote, jog už jūsų – nebe R. Grosjeanas, o K. Raikkonenas?
- Nustebau. Bolidų veidrodėliai nėra didelės raiškos, todėl nesupratau iki to momento, kai inžinierius pasakė, kad Kimi aplenkė Romainą ir dabar siekia mane sumedžioti.
- Jūsų pergalę namuose pavogti mėgino žmogus, kuris jau 2014 metais gali tapti komandos draugu.
- Aš neprieštaraučiau. Kimi visuomet su manimi buvo tiesmukas, todėl tai būtų puikus iššūkis. Tačiau dar yra du „Toro Rosso“ komandos lenktynininkai, kurie lipo į viršų per pastarąsias keletą lenktynių.
- „Red Bull“ komandos lenktynių konsultantas Helmutas Marko teigė, kad sprendimas dėl komandos nario bus priimtas vasaros pabaigoje. Ar jums būtų geriau vėlesnis sprendimas?
Ne aš juos priimu, todėl nesuku sau galvos. Mano rezultatų tai nepaveiks. Aš visuomet apgalvoju žingsnį po žingsnio. 2014 metais laukia daug naujovių. Aš neprieštaraučiau jeigu garaže matyčiau ir naują veidą.
- „Formulė-1“ keliasi į Vengriją. Ten laukia naujos padangos. Kiek jums svarbu jų bandymai Silverstone?
- Palaukime ir pažiūrėkime. Tikėkimės, kad sąlygos bus geros. Tuomet Markas (Webberis. - Red.) arba aš galėtume nuvažiuoti tiek ratų, kiek reikia, norint surinkti visą informaciją.
- Vengrijos „Grand Prix“ dar nesate laimėjęs. Ar labai norite ir šį etapą pažymėti kalendoriuje?
- Ypatingai. Mums ten ne kartą gerai susiklostė lenktynės. Atrodo, kad 2010 metais buvau labai arti pergalės, tačiau trasoje pasirodžius saugos automobiliui padariau klaidą ir nukritau į trečiąją vietą.
Taigi, Vengrijoje jau esu uodęs podiumo kvapą, tačiau šiemet noriu jo įkvėpti būdamas ant aukščiausios pakylos (juokiasi).
