„Šiame sezone mūsų tikslas kuo daugiau tobulėti. Sezoną pradedu su nauju, bet labai patyrusiu vairuotoju. Tikiuosi iš jo pasisemti kuo daugiau patirties. Labai norėčiau, kad mano tobulėjimo kreivė kiltų aukštyn“, - kalbėjo I. Jankovskaja, kuri Lietuvoje išgarsėjo lenktyniaudama kartu su Inesa Tuškanova. Abi merginos sulaukdavo vyrų dėmesio ne tik dėl pomėgio automobiliams, bet ir fotosesijų.
- Remigijau, kas paskatino važiuoti kartu su I. Jankovskaja?
- Padaręs daugiau kaip dviejų metų pertrauką Lietuvos ralio čempionate puikiai suvokiau, kad lengva nebus. Todėl ieškojau žmogaus, kuris degtų tokiu pat didžiuliu noru išmėginti jėgas ralio trasoje. Taip pat, kad nebūtų „žalias“ ir gerai pažinotų ralio virtuvę, gebėtų atlikti visus administracinius šturmano darbus, nebijotų iššūkių, būtų geras ir iniciatyvus taktikas. Irina mane įtikino, kad puikiai atitinka keliamus reikalavimus. Jau pirmieji bandomieji važiavimai parodė, kad pasirinkimas buvo teisingas. Į ralį grįžtu su puikia komanda ir nusiteikęs optimistiškai.
- Ar pasitikite moterimi šturmane?
- Man visiškai nesvarbu, kas yra antrasis vairuotojas – vyras, ar moteris. Atsisėdus į lenktynių automobilį ir užsidėjus šalmus, svarbus tik profesionalumas ir susiklausymas. Mano pasitikėjimas užsitarnaujamas dideliu noru dirbtu, vieningu požiūriu į užduotis, bendrais tikslais. Žinoma, reikšmės turi kartu nuvažiuotų kilometrų skaičius. Komandos susiderinimą ir tarpusavio pasitikėjimą galiausiai atskleidžia rezultatai.
- Irina, kodėl išsiskyrė keliai su Inesa Tuškanova?
- Su Inesa važiuodavome bandymų režimu. Buvau labai nepatyrusi šturmanė, todėl praėjusių metų sezone pagrindinis tikslas buvo įgauti patirties, susipažintu su ralio virtuve bei pagrindiniais ekipažo principais. Komandoje labai svarbus tarpusavio supratimas bei atmosfera. Apie Inesą negaliu pasakyti nieko blogo. Ji puikus žmogus ir gera vairuotoja, tačiau taip nutinka, kad net ir panašius interesų ir panašių tikslų siekiančių žmonių charakteriai nesutampa. Jeigu ekipažae jaučiame įtampa, jis anksčiau ar vėliau išsiskiria arba netobulėja. Inesa ir toliau dalyvauja ralio varžybose, tik su kitu ekipažu. Mano planai taip pat susiję su kitu lenktynininku.
- Remigijau, važiavote su ralio pasaulyje puikiai žinomu automobiliu – buvusiu R. Lipeikio „Mitsubishi Lancer EVO VI“. Ar šiame sezone keičiate automobilį?
- Automobilis tas pats, ir keisti jo neplanuoju. Techninė dalis liko tokia pati, kokia buvo 2010 metais, tiesiog buvo atnaujinti saugos elementai, ir automobilis pasunkėjo dėl klasei keliamų reikalavimų. Tad teoriškai tapome lėtesni. Tačiau jis vis dar tas pats gerai žinomas legendinis „Evolution 6,5”.
- Kokie jūsų tikslai?
- Sugrįžimas į ralio trasas man jau savaime yra labai svarbus sezono įvykis ir pasiekimas. O mūsų komandai dar teks mokytis ir dirbti kartu. Irina imli ir nuovoki šturmanė, todėl mūsų raktas į sėkmę bus susikaupimas ir darnus komandinis darbas.
Manau, kad galutinėje metų rezultatų suvestinėje aukščiausią rezultatą parodyti gali tik labai stabilūs ekipažai, o greitai pralėktii vieną greitą kilometrą gali bet kas. Kol kas su Irina labai toli į priekį nežiūrime, tačiau paraišką visam šių metų čempionatui jau pateikėme.
