Pirmoji stotelė – Ispanija
Šių metų „Formulės-1“ čempionatas Europoje debiutuoja penktojo etapo varžybomis Ispanijoje, per 20 kilometrų į šiaurę nuo Katalonijos sostinės Barselonos nutolusioje „Catalunya Montmello“ trasoje.
„Formulės-1“ pirmenybių kalendoriuje ši jauki arena atsirado palyginti neseniai, 1991 metais, o joje greičiausių bolidų vairuotojai etapų lenktynėse varžėsi jau 22 kartus.
Vieno iš šios sporto šakos veteranų, jau baigusio karjerą, dabar F-1 komentatoriaus Davido Coulthardo nuomone, Katalonijos trasa priskirtina prie klasikinių ir tarsi lakmuso popierėlis atskleidžia visas bolido savybes.
Jei pagal Monake pasiektus rezultatus beveik neklystant galima vertinti vairuotojo meistriškumą, tai Katalonijos trasa – reikliausias bolido konstruktorių bei inžinierių egzaminatorius. Ne veltui tvirtinama, jei bolidas čia greitas, labai tikėtina, jog jis bus konkurencingas ir kitose trasose.
Ši Ispanijos karališkajam autoklubui priklausanti trasa buvo ir tebėra labai apkrauta, nes be nuolatinių bolidų bandymų, kurių pastaraisiais metais gerokai sumažėjo, joje dažnai vyksta naujausių automobilių pristatymai, įvairių padangų testai ir kitokios atrakcijos. Todėl trasos personalas, arenoje dažnai matydavęs tuos pačius veidus, juokavo, kad „Formulės-1“ senbuviai Katalonijos žiedu galėtų skrieti ir užrištomis akimis.
Tačiau, regis, labai aiški schemoje, ši lenktynių trasa nėra tokia jau nekalta. Tuo galėjo įsitikinti ir šių eilučių autorius, prieš keletą metų čia dalyvavęs naujausių „Continental“ padangų, kuriomis buvo „apauti“ labai greiti automobiliai, bandymuose ir kuriam pusantros dienos buvo maža atrasti bei detaliai įsiminti visas optimaliausias jos trajektorijas.
Ypač klastingi trečias ir devintas trasos posūkiai, kuriuos F-1 lenktynininkai įveikia dideliais greičiais.
Ne veltui net tituluočiausias „Formulės-1“ lenktynininkas, septyniskart pasaulio čempionas Michaelis Schumacheris varžytuves dėl Ispanijos „Grand Prix“ laikė sudėtingiausiomis lenktynėmis pirmojoje čempionato pusėje.
66 ratai iki finišo
Sekmadienį dėl Ispanijos „Grand Prix“ kovosiančių lenktynininkų laukia 66 Katalonijos trasos ratai. Vieno jų ilgis – 4,655 kilometro, o iš viso sportininkams teks įveikti 307,104 km distanciją.
Trasos rekordas priklauso dabartiniam „Lotus“ pilotui Kimi Raikkonenui ir buvo jis pasiektas 2008 metais, kai suomis vieną lenktynių žiedo ratą įveikė per 1 min. 21,670 sek.
Nepaisant to, kad ši trasa daugeliui pilotų, išskyrus nebent čempionato debiutantus, gerai pažįstama, laimėti joje nelengva. Čia pakankamai daug ilgų tiesiųjų, kuriose bolidai važiuoja iki 320 kilometrų per valandą greičiu, ir lėtų ištęstų posūkių, kuriuos tenka įveikti 80-90 km/val. greičiu.
Dėl tokių trasos charakteristikų lenktynininkams labai dažnai tenka perjunginėti pavaras, spausti tai stabdžius, tai akceleratorių. Nemenki krūviai alina ne tik techniką, bet ir pačius gerai treniruotus sportininkus, kurie po varžybų ilgai dar skundžiasi maudžiančiais kaklais, rankų ar kojų skausmais.
Pergalės džiaugsmą aptemdė gaisras
Ko gero, sugrįžimo į Ispaniją labiausiai laukė „Williams“ pilotas, vienintelis „Formulėje-1“ Venesuelai atstovaujantis sportininkas, 27-erių Pastoras Maldonado, prieš metus negailestingai sugriovęs visų lažybų kontorų klientų viltis ir sensacingai iškovojęs ne tik pirmąją savo karjeros pergalę, bet ir priminęs visai „Williams“ nuo pat 2004-ųjų užmirštą jos skonį.
Tačiau dar nespėjus išdžiūti pergalės šampano purslams ir atslūgti tokia proga neišvengiamai euforijai, iš „Williams“ garažų ėmė veržtis tiršti juodi dūmai, o kiek vėliau – ir liepsna. Gaisras kilo toje garažo vietoje, kur buvo laikomos kuro talpos, paruoštos transportavimui atgal po lenktynių.
„Williams“ kartu su Tarptautine automobilių federacija (FIA) vėliau oficialiai patvirtino, kad per gaisrą nukentėjo 31 žmogus, iš kurių dauguma – kitų komandų mechanikai ir kitas personalas, atskubėjęs į pagalbą nelaimės ištiktai komandai.
„Williams“ padėkojo į pagalbą suskubusioms varžovėms bei pasidžiaugė mažesniais, nei buvo galvota nuostoliais.
Dovanų – papildomas padangų komplektas
Vieninteliai likę „Formulės-1“ padangų tiekėjai – Italijos „Pirelli“ gamintojai – sugrįžimo į Europą proga nutarė komandas pamaloninti papildomu itin kietų padangų komplektu. Jos nebus ženklinamos jokia spalva, o komandos Ispanijoje jas galės naudoti kartu su vidutinio kietumo ir pirmą kartą pakoreguotos sudėties kietomis padangomis.
Šia dovana „Pirelli“ visų pirma pamalonino žiūrovus, nes gavę papildomą komplektą „apavo“ lenktynininkai neišvengiamai daugiau laiko trasoje praleis penktadienį vyksiančiose laisvosiose treniruotėse.
Tačiau ši padangų gamintojų dovana – kartu ir papildomas galvos skausmas ekipų strategams, ir atsiradusi nauja intriga žiūrovams. Mat tikimasi, kad greičiausios padangos ir toliau išliks vidutinio kietumo, kurias neišvengiamai teks naudoti kvalifikacinių varžybų pabaigoje – tikrame mūšyje už šimtąsias sekundės dalis.
O kietas bus bandoma taupyti lenktynėms. Niekas kol kas nežino, kokiomis naujomis charakteristikomis pradžiugins ar nuliūdins strategus pirmą kartą pakoreguotos kietos sudėties padangos, kurias gamintojai buvo priversti sukurti atsižvelgdami į komandų pretenzijas ir išanalizavę per pirmąsias ketverias šių metų lenktynes surinktą informaciją.
Jei naujos padangos pasižymės didesniu ridos resursu, neišvengiamai gali tekti koreguoti jų keitimo bei sustojimų boksuose strategiją. O tai dar vienas papildomas galvos skausmas ekipų vadams bei nemenką susidomėjimą kelianti intriga žiūrovams.
Kietos ir pakoreguoto kietumo padangos daugiau problemų keltų ir drėgnoje trasoje, o kuo labiau artėja Ispanijos „Grand Prix“ lenktynės, tuo labiau sinoptikai tikina, kad lietaus jose visgi nepavyks išvengti.
