Per dešimtį metų Lietuvoje neatsirado lygių žiedinių lenktynių čempionui 34-erių Š. Pladui.
Sportininkas kruopščiai ruošėsi naujam sezonui ir žiemą motociklininkas neužmiršo palaikyti sportinės formos. Bėgimo treniruotės bet kokiu oru atstojo brangų sporto klubą. Apie pasiruošimą naujajam sezonui, būsimus startus ir situaciją šalies žiedinių motociklų sporte papasakojo daugkartinis šalies ir Baltijos šalių čempionas Š. Pladas.
- Kaip praleidžia laiką motociklininkai šaltuoju metų laiku?
- Kalbant apie sportininkus, atsakymas yra paprastas - dauguma ilsisi bei ruošiasi ateinančiam sezonui. Turiu omenyje techninę pusę, tai galbūt naujo motociklo priežiūra bei paruošimas sezonui ar seno motociklo tvarkymas, atnaujinimas.
Taip pat svarbus yra ir fizinis pasiruošimas. Tai priklauso individualiai, nuo kiekvieno motociklininko, kiek jis įdeda pastangų.
- Kaip jūs asmeniškai stiprinate kūną naujam sezonui?
- Bėgiojimas padeda palaikyti sportinę formą. Aš nevaikštau į sporto klubus, tiesiog lauke bėgioju krosus. Šiuo metu tai pats priimtiniausias būdas gerinti fizinę būklę. Geresniu oru dar važinėju dviračiu, tačiau žiemą renkuosi tik bėgiojimą lauke.
- Kiek kilometrų nubėgate per vieną treniruotę?
- Mano mėgstamiausios distancijos nuo 15 iki 20-ies kilometrų.
- Esate ne tik tituluotas motociklininkas, tačiau ir ilgų nuotolių bėgikas?
- Bėgioti pradėjau tik prieš metus, dalyvavau Vilniaus maratone, pasiekiau neblogų rezultatų. Neseniai bėgau Kauno pusės maratono distanciją.
Tačiau savęs laikyti profesionaliu stajeriu tikrai negaliu. Tai tik savo malonumui, papildomas pasiruošimas naujajam sezonui.
- Ar jau tiksliai suplanavote savo šių metų motociklų lenktynių kalendorių?
- Taip, jau yra paskelbtas Lietuvos žiedinių motociklų lenktynių kalendorius, tai pirmiausia dalyvauju jame.
Kai kurie etapai sutampa su Baltijos šalių lenktynėmis. Dalyvauju atskiruose Lenkijos čempionato bei Europos taurės lenktynių „Alpe Adria“ etapuose.
Praėjusiais metais kojos trauma sutrukdė debiutuoti pasaulio čempionate. Tikiuosi, jei viskas klostysis sėkmingai, startuoti viename iš Pasaulio čempionato etapų, galbūt Vokietijoje, Niurburgringo trasoje, arba Maskvoje. Būčiau pirmasis Baltijos šalių lenktynininkas, kuris varžytųsi su geriausiais planetoje motociklininkais.
- Lietuvoje motociklų sporte esate pasiekęs viską, ką įmanoma laimėti. Ar prieš kiekvieną sezoną nepritrūksta motyvacijos laimėti šalies čempionatą? Galbūt norisi koncentruotis tik į tarptautinius startus?
- Nauja motociklininkų karta kimba į atlapus, bando sudaryti konkurenciją. Tai yra labai gerai.
Lietuvoje lenktyniauju dėl rėmėjų, be to, juk savo šalies čempionate negaliu nedalyvauti.
Varžovai Europoje skatina tobulėti, siekti aukštesnio meistriškumo. Dėl to dalyvauju Lenkijos atvirame čempionate bei atskiruose Europos čempionato “Alpe Adria” etapuose. Ten tikrai netrūksta stiprių sportininkų, su kuriais įdomu lenktyniauti bei siekti aukštų rezultatų.
- Koks sportininko, dalyvaujančio Lietuvos motociklų čempionato lenktynėse, biudžetas?
- Lietuvos čempionatą sudaro šeši etapai, du Kaune, kiti Latvijoje ir Lenkijoje. Kai vyksta mūsų šalyje, niekur nereikia važiuoti, susimoki startinį mokestį, nusiperki padangų, užsipili kuro ir gali dalyvauti. Kai kurie sportininkai teigia, kad pakanka ir 700 litų.
Kalbant apie profesionalesnį pasiruošimą, ši suma gali būti ir 10 kartų didesnė. Štai šiose ribose kiekvienas ir laviruoja pagal savo galimybes ir norus.
- Kodėl Lietuva neturi aukšto meistriškumo motociklininkų, kurie nuolat garsintų mūsų šalį tarptautinėse lenktynėse?
- Visų pirma, jei Lietuvoje būtų tarptautinio lygio trasa, mūsų sportininkų lygis sparčiai kiltų. Manau, tai pagrindinė sąlyga. Kitas esminis dalykas, šiam sportui reikia pinigų, o remti jo niekas neskuba.
Daugelis lenktyniauja iš savo lėšų, todėl mūsų šalyje motociklų sportas yra pakankamai mėgėjiškas.
- Daugiau nei gera dešimtis metų esate motociklų sporto dalis, kokios perspektyvos, tendencijos, ar daugėja jaunimo, norinčio skrieti motociklu lenktynėse?
- Po šalies ekonominės krizės smarkiai sumažėjo sportininkų, buvo jaučiamas nuosmukis. Dabar daugėja lenktynininkų, tačiau, visgi, labai pasigendame jaunimo.
Pagrindiniams sportininkams yra apie 30 metų. Tai pakankamai uždirbantys vyrai, galintys sau leisti dalyvauti lenktynėse.
Jaunuoliai į žiedinių motociklų sportą turėtų ateiti iš motorolerių čempionato. Jame dalyvių yra nemažai. 16-20 metų jaunieji motociklininkai jau turėtų pereiti į žiedines lenktynes. Tačiau pinigų stygius neleidžia to padaryti.
Rėmimo nėra, o jaunas, 20-ies metų žmogus paprasčiausiai negali sau to leisti. Vienetai, kuriuos gali išlaikyti tėvai ar patys tokių metų uždirba pakankamą sumą pinigų ir gali skirti juos sportui.
Lenktynėse dalyvauja pasiturintys žmonės, kuriems maždaug 25-eri metai, tačiau, būkime atviri, jie negali pasiekti labai aukštų rezultatų, jei rimčiau sportuoti pradeda tik tokio amžiaus.
- Pakankamai sudėtinga situacija.
- Nėra lengva, tačiau garsiai nedejuojame. Vienai ar kitaip, norinčių sportuoti yra, dalyvaujančių lenktynėse daugėja. Tendencijos į gerąją pusę, daug metų esu šiame sporte, galiu teigti, kad progresas į gerąją pusę.
Aišku, norėtųsi, kad progresas būtų labiau pastebimas. Galbūt artimiausiu metu didelių aukštumų nepasieksime, tačiau esu pozityviai nusiteikęs.
- Galbūt didelį impulsą suteiktų vienas rimtas, finansiškai stiprus motociklų sporto klubas, kuris galėtų ugdyti perspektyviausius sportininkus ir remti jų dalyvavimą Europos etapuose?
- Taip, tačiau raskite norinčius investuoti į šį sportą, į jaunimą. Kokia rėmėjams nauda? Investicijos į šį sportą neatsipirks, Lietuvoje jis nėra labai populiarus, reklama mažai pastebima, ji tiesioginės naudos neatneštų. Tai tiesiog filantropinio pobūdžio rėmimas. Tačiau kartais vis tiek atsiranda remėjų, kurie padeda populiarinti šį sportą. Tai sukuria didelę motyvaciją siekti aukštesnių rezultatų.
Patys sportininkai ieško galimybių. Jei jiems tai labai svarbu, jie randa išeitį dalyvauti lenktynėse. Viskas yra įmanoma.
Aš pats daug metų važiuoju. Buvo visko, netrūko sunkių akimirkų, noro mesti šį sportą, baigti karjerą. Tačiau randu motyvacijos toliau tobulėti, siekti rezultatų, dalyvauti lenktynėse.
- Iš kur ta meilė motociklams?
Ji nuo vaikystės. Labai patiko judėti dviem ratais. Iš pradžių viskas prasidėjo nuo dviračių. Vėliau atsirado mopedas. Vėliau tais laikais čekiški motociklai. Noras sportuoti ir varžytis su motociklu vis stiprėjo. Norėjosi greitesnės priemonės, nusipirkau japonišką motociklą. Važinėjau gatvėmis. Supratau, kad noriu didesnių iššūkių, konkuruoti su geresniais motociklininkais. Pradėjau dalyvauti varžybose, Lietuvos čempionate, vėliau Baltijos šalių etapuose.
Tačiau juk tai nėra jūsų pagrindinė gyvenime veikla.
- Taip, motociklų sportas – tai hobis, kartu tam tikras gyvenimo būdas. Tačiau mano darbas taip pat artimai susijęs su technika, sportu. Tai prekyba motociklais, jų padangomis, motociklų ir automobilių remontas. Taip pat treniruoju ir kitus sportininkus.
Lietuvos plento žiedinių motociklų čempionato lenktynių grafikas:
1.Pirmas etapas -2013 05 03-05 Nemuno žiedas, Kaunas, Lietuva.
2.Antrasis etapas - 2013 06 01 Bikernieki, Ryga, Latvija.
3.Trečias etapas - 2013 07 07-07 Most, Čekija.
4.Ketvirtas etapas - 2013 07 20-21 Audru ring, Parnu, Estija.
5.Penktas etapas - 2013 08 24-25 Tor Poznan, Poznanė, Lenkija.
6.Šeštas etapas - 2013 09 13-15 Nemuno žiedas, Kaunas, Lietuva.
